Pirmoji kultinio vaizdo žaidimo „Silent Hill“ ekranizacija kino teatruose pasirodė 2006 metais, prieš 20 metų. 2026 m. sausio 22 d. kino mėgėjai pagaliau išvys naują franšizės dalį „Silent Hill: Sugrįžimas“ („Return to Silent Hill“), kuri pristatoma kaip viso ciklo perkrovimas.
„Kai prodiuseris Victoras Hadida pasiūlė man prisidėti prie naujos „Silent Hill“ franšizės dalies, iš karto pagalvojau apie antrosios žaidimo dalies adaptaciją. Ši dalis pelnytai laikoma tikru šedevru – ji be abejonės yra mylimiausia gerbėjų tarpe ir vis dar aktyviai aptarinėjama įvairiuose interneto kampeliuose net praėjus dešimtmečiams po išleidimo“, – pasakojo režisierius Christophe’as Gansas, tas pats kūrėjas, kuris pastatė ir pirmąjį filmą pagal kultinį vaizdo žaidimą.
Kartu su Ukrainos platintoju „Silent Hill: Sugrįžimas“, kompanija „Adastra Cinema“, pristato įdomius faktus apie šią daug dėmesio sulaukiančią premjerą. Ji turėtų sudominti tiek žaidimo ir pirmojo filmo gerbėjus, tiek ir tuos, kurie niekada nežaidė „Silent Hill“ ir nematė pirmosios juostos, bet vertina kokybiškus, vizualiai įspūdingus ir išties baugius siaubo filmus.
Filme pasakojama apie jauną vyrą Džeimsą, kuris gauna paslaptingą laišką nuo savo mylimosios Merės, kurią jau buvo praradęs. Vedamas šio laiško, jis išvyksta į Silent Hill – kadaise pažįstamą miestelį, kurį dabar prarijo tamsa. Ieškodamas Merės, Džeimsas susiduria su siaubingais monstriškais padarais ir pamažu atskleidžia šiurpią tiesą, stumiančią jį prie beprotybės ribos.
Lygiagretus žaidimo ir kino franšizės atgimimas
Siaubo (survival horror) žanro vaizdo žaidimų seriją „Silent Hill“ sukūrė ir išleido Japonijos kompanija „Konami“. Pirmoji dalis, pagal kurią 2006 metais buvo pastatytas filmas, pasirodė dar 1999-aisiais, o antroji, dabar ekranizuota kaip „Silent Hill: Sugrįžimas“, – 2001 metais. Žaidimas beveik iš karto tapo bestseleriu ir buvo parduodamas milžiniškais tiražais visame pasaulyje.
2012 m. žurnalas „Time“ įtraukė „Silent Hill 2“ į 100 visų laikų geriausių vaizdo žaidimų sąrašą. Be to, šis žaidimas užėmė pirmąją vietą reitinge „Dešimt baisiausių visų laikų žaidimų“ (2006 m., „GameTrailers“) ir buvo pripažintas „Geriausiu visų laikų PlayStation žaidimu“ (2000 m., „IGN“; 2005 m., „GameSpy“). „Silent Hill 2“ be jokio perdėjimo yra kultinis žaidimas, todėl nenuostabu, kad „Konami“ nusprendė jį pristatyti naujai žaidėjų kartai.
„Kai paskambinome į „Konami“ aptarti mūsų vizijos dėl kino projekto pagal „Silent Hill 2“, jie prisipažino, kad taip pat dirba prie šio žaidimo perdirbinio PS5 konsolei! – prisiminė Christophe’as Gansas. – Akivaizdu, turėjau tai priimti kaip ženklą, kad tikrai atėjo metas sugrįžti į Silent Hill visatą – laikui nepavaldžią, visada aktualią ir šiuolaikišką.“
Pasak režisieriaus, filmą ir žaidimą kuriančios komandos atsidūrė „precedento neturinčioje ir labai įdomioje situacijoje: jos pasakojo lygiagrečias istorijas dviejuose skirtinguose matmenyse, kai ir žaidimas, ir filmas buvo kuriami vienu metu“. Komandos dalijosi informacija bei nuomonėmis, lygino koncepcijas ir idėjas, dirbo tandemu, kad sustiprintų abu projektus.
„Dabar gerbėjams bus pasiūlyta dviguba patirtis – visiškas panirimas į Silent Hill pasaulį, kurį užtikrina dviejų vienodai atsidavusių, tačiau nepriklausomų kūrybinių komandų bendradarbiavimas“, – sakė Gansas.
„Konami“ išleistas „Silent Hill 2“ perdirbinys pasirodė 2024 m. spalį ir jau per pirmąsias keturias dienas buvo parduotas daugiau nei milijono kopijų tiražu. Vėliau jis pelnė daugybę specializuotų apdovanojimų. Neabejojama, kad ir ekranizacijai prognozuojama ne mažesnė sėkmė.
Du aktoriai – penki vaidmenys
Pagrindinį vaidmenį filme „Silent Hill: Sugrįžimas“ atliko britų aktorius Jeremy Irvine’as, išgarsėjęs savo proveržio vaidmeniu Steveno Spielbergo karo dramoje „Karo žirgas“, taip pat vaidinęs miuzikle „Mamma Mia! 2“. Kaip paaiškėjo, Irvine’as buvo „Silent Hill“ gerbėjas dar nuo paauglystės.
„Jei keturiolikmetis aš, kuris tada žaisdavo šį žaidimą, būtų žinojęs, kad vieną dieną vaidinsiu filme pagal jo motyvus… Tiesiog neįmanoma tuo patikėti!“ – įspūdžiais dalijosi aktorius.
Jo herojus Džeimsas vyksta į Silent Hill ieškoti savo mylimosios. Ją įkūnijo Anna Emily Anderson, kuriai siaubo žanras – ne naujiena: anksčiau ji vaidino „Pjūklo“ franšizėje, filme „Kas tavęs nenužudo“ ir „Valymo nakties“ cikle.
Vis dėlto, nepaisant solidžios patirties, šįkart aktorei nebuvo lengva – jai teko suvaidinti ne vieną, o iš karto keturis personažus: pačią Merę, taip pat Andželą, Mariją ir Merę-Drugelį – skirtingas mylimosios projekcijas, gimstančias skausmingoje Džeimso psichikoje.
Anderson prisipažino, kad iš pradžių ją pribloškė užduoties mastas: „Tris mėnesius nuolat panikavau, nes visai neįsivaizdavau, kaip tai įgyvendinti. Net pasisamdžiau vaidybos ir balso trenerį – to niekada anksčiau nedariau dėl jokių kitų vaidmenų.“
Monstrai: Piramidgalvio sugrįžimas
Nors pirmasis „Silent Hill“ filmas buvo kurtas tada, kai specialieji efektai dar toli gražu neprilygo šiuolaikiniams, net ir šiandien jis stebina nepaprastai realistiškais monstrais. Taip nutiko todėl, kad jų kūrimui skaitmeniniai efektai buvo naudojami minimaliai – pagrindinis dėmesys sutelktas į profesionalių šokėjų ir akrobatų meistriškumą. Būtent jie suteikė šiems padarams keistą, siurrealistinę plastiką.
Tą patį požiūrį Christophe’as Gansas išlaikė ir naujajame filme: jis sugrąžino į ekranus kultinius „Silent Hill“ monstrus – visų pirma Piramidgalvį ir Be rankų. Galutinį siurrealistinį jų įvaizdį suformavo britų dizaino studija „Millenium FX“.
„Viena iš šio darbo dalių, kurią tikrai myliu, – jo kolektyvinis pobūdis, – pasakojo Robertas Strange’as, įkūnijantis Piramidgalvį. – Kurdamas monstrų įvaizdžius tampi paskutine ilgos kūrėjų grandinės grandimi: kažkas sugalvojo šią būtybę, kažkas kūrė konceptualius eskizus, lipdė formą, gamino detales, protezus, kostiumus, juos matavo ir tobulino.“
„Galutinis rezultatas – šįkart mes iškėlėme šiuos kultinius personažus į naują lygį, – pridūrė choreografas Roberto Campanella, beje, suvaidinęs Piramidgalvį pirmajame filme. – Esu labai patenkintas rezultatu ir sužavėtas kiekvieno indėliu į šį projektą.“
„Prieš dvidešimt metų siaubo kinas daugiausia rėmėsi specialiaisiais efektais ir paprastais gąsdinimo triukais. Nuo tada žanras persikėlė į intymesnę ir psichologiškai gilesnę teritoriją. Nesitraukdami nuo ryškios vizualikos, šiuolaikiniai filmai mieliau gąsdina mus sudėtinga, sužeista herojų psichologija.“
„Būtent šią evoliuciją „Silent Hill“ žaidimų kūrėjai suvokė ir įgyvendino labai anksti – gerokai anksčiau, nei tai pasiekė kinas, – reziumavo Christophe’as Gansas. – Dabar noriu pasiūlyti žiūrovams patirtį, iš esmės besiskiriančią nuo pirmojo filmо. Siekiau sukurti dar labiau trikdantį ir bauginantį kūrinį. Žiūrovai tikisi, kad toliau plėsime pasakojimo ribas siaubo žanre, ir mes su didžiausiu malonumu esame pasirengę atliepti šiuos lūkesčius.“
