Šiltnamių paslaptis: patarimai, kaip formuoti pomidorus, kad derlius būtų gausus
Pomidorai natūraliai linkę šakotis: lapų pažastyse nuolat formuojasi šoniniai ūgliai, daržininkų vadinami atžalomis. Jei jų nekontroliuojate, krūmas greitai sutankėja, prasčiau vėdinasi, užtemsta žiedynai, o augalo energija labiau keliauja į lapiją nei į vaisius.
Todėl šiltnamiuose ir lauke vis dažniau taikomas sąmoningas formavimas, kai paliekamas vienas ar keli pagrindiniai stiebai. Tinkamai retinamas krūmas gauna daugiau šviesos, greičiau džiūsta po laistymo ar lietaus, o tai sumažina grybinių ligų riziką ir padeda išauginti vienodesnį, didesnį derlių.
Kaip formuoti į du stiebus?
Vedimas ant dviejų stiebų reiškia, kad paliekamas pagrindinis stiebas ir vienas stipriausias šoninis ūglis. Dažniausiai rekomenduojama rinktis tą ūglį, kuris auga po žemiausiu žiedynu, arčiausiai šaknų zonos, nes jis paprastai būna geriausiai aprūpinamas vandeniu ir maisto medžiagomis.
Visas kitas atžalas verta šalinti anksti, kol jos dar nedidelės, nes tuomet žaizdelė būna mažesnė ir augalas patiria mažiau streso. Peraugusios atžalos pašalinamos švariu, dezinfekuotu sekatoriumi, kad sumažėtų bakterinių ir grybinų infekcijų tikimybė.
Abu stiebus reikia auginti lygiagrečiai, kiekvieną pririšant prie atskiros atramos ar virvės. Praktikoje dažnai ribojamas žiedynų skaičius ant kiekvieno stiebo, kad augalas nepersikrautų, o sezono pabaigoje viršūnės nugenimos, kad maisto medžiagos būtų nukreiptos į jau užmegztų vaisių nokimą.
Kuriems pomidorams tinka šis būdas?
Du stiebai geriausiai tinka aukštaūgiams, ilgai augantiems pomidorams, ypač auginamiems šiltnamyje, kur vegetacija ilgesnė ir lengviau kontroliuoti drėgmę. Determinantinių, savaime augimą baigiančių veislių formavimas dažnai būna minimalus, nes jų augimo ritmą iš esmės nustato genetika.
Smulkiavaisiams, pavyzdžiui, vyšniniams pomidorams, kartais paliekama daugiau stiebų, nes vaisiai mažiau apkrauna augalą. Tuo metu stambiavaisiams svarbesnė pusiausvyra: per didelė lapija ir per daug žiedynų gali sulėtinti nokimą ir padidinti ligų riziką.
Didelis derlius prasideda nuo priežiūros
Vedant į du stiebus pomidorams reikia tvirtesnių atramų, nes vaisių masė pasiskirsto per du „kelius“, bet bendra apkrova krūmui dažnai būna didesnė. Rišimą verta atlikti reguliariai, kad stiebai nelūžtų nuo svorio ir nebūtų pažeisti vėjo ar skersvėjų.
Laistymas turi būti tolygus ir nukreiptas į šaknų zoną, vengiant vandens ant lapų, nes drėgna lapija sudaro palankias sąlygas ligoms. Subalansuotas tręšimas taip pat kritiškas: augimo pradžioje svarbesnis azotas, o vaisiams mezgant ir nokstant daugiau reikšmės įgauna kalis bei fosforas.
Praktikoje pastebima, kad gerai suformuotas ir prižiūrėtas krūmas dažniau subrandina vienodesnius vaisius, o derlius būna lengviau nuskynimas ir mažiau pažeidžiamas puvinių. Vis dėlto rezultatą lemia ir šiltnamio mikroklimatas, veislės savybės, sodinimo tankis bei tai, kaip disciplinuotai kas savaitę atliekamas atžalų šalinimas.
