Lenkijoje keičiasi gyventojų sprendimai, susiję su namų šildymo modernizavimu. Naujausi programos „Švarus oras“ duomenys rodo, kad pastaraisiais metais aiškiai pasikeitė populiariausių šilumos šaltinių pasirinkimas. Jei dar prieš kelerius metus didžiausio susidomėjimo sulaukdavo šilumos siurbliai, dabar vis daugiau žmonių renkasi biomasės katilus.
Statistika rodo, kad 2024 metais beveik pusė visų pateiktų paraiškų šioje programoje buvo susijusios būtent su biomasės katilais. Tai labai ryškus pokytis, nes dar 2023 metais tokių paraiškų dalis sudarė tik 17,8 proc. Tuo pat metu ženkliai sumažėjo paraiškų, susijusių su šilumos siurbliais. Jei 2023 metais jos sudarė daugiau nei 53 proc., tai po metų jų dalis sumažėjo iki maždaug 27 proc.
Toks pokytis įvyko nepaisant to, kad pati programa buvo keletą kartų koreguota. 2024 metų lapkritį paraiškų priėmimas buvo laikinai sustabdytas, kai paaiškėjo piktnaudžiavimo atvejai. Vėliau, pakeitus taisykles ir įvedus papildomas kontrolės priemones, programa vėl pradėjo veikti nuo kovo 31 dienos.
Vienas svarbiausių pakeitimų buvo privalomas energinis auditas, kurį turi atlikti gyventojai prieš pateikdami paraišką finansavimui. Šis reikalavimas turėjo padėti tiksliau įvertinti pastatų energinį efektyvumą ir užtikrinti, kad parama būtų skiriama efektyviausiems sprendimams.
Nepaisant naujų reikalavimų, susidomėjimas programa išliko didelis. Tačiau šilumos šaltinių pasirinkimas akivaizdžiai pakrypo biomasės katilų naudai.
Programa „Švarus oras“ Lenkijoje veikia nuo 2018 metų. Per šį laikotarpį gyventojai pateikė paraiškų, kurių bendra vertė siekia apie 38,8 mlrd. zlotų. Išmokėta finansavimo suma jau viršijo 16,7 mlrd. zlotų, todėl ši iniciatyva laikoma viena didžiausių pastatų modernizavimo programų šalyje.
Naujausi 2025 metų duomenys rodo, kad ši tendencija nesikeičia. Nuo balandžio iki rugpjūčio pateiktose paraiškose aiškiai dominavo biomasės katilai. Balandį jie sudarė apie 70 proc. visų paraiškų, liepą jų dalis išaugo iki 77 proc., o rugpjūtį išliko aukšta – apie 73 proc.
Tuo metu šilumos siurbliai per tą patį laikotarpį prarado dar daugiau populiarumo. Balandį jų dalis siekė 25 proc., gegužę ir birželį – po 23 proc., liepą sumažėjo iki 22 proc., o rugpjūtį sudarė tik apie 20 proc. paraiškų.
Kiti šilumos šaltiniai užima gerokai mažesnę rinkos dalį. Pavyzdžiui, dujiniai kondensaciniai katilai tik retkarčiais sulaukia didesnio dėmesio. 2025 metų balandį jų dalis siekė apie 3 proc., vėliau sumažėjo iki maždaug 0,5 proc., o rugpjūtį šiek tiek padidėjo ir sudarė apie 6 proc.
Tuo pačiu laikotarpiu kitų šildymo sprendimų dalis išliko labai nedidelė – nuo 0,5 iki 2 proc. visų pateiktų paraiškų.
Kartu su šiais pokyčiais pastebimas ir kitas procesas – mažėjantis termomodernizacijos lengvatos populiarumas. 2024 metais šia galimybe pasinaudojo apie 312 tūkst. mokesčių mokėtojų, kurie deklaravo iš viso 5,5 mlrd. zlotų vertės atskaitymų.
Tai gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Pavyzdžiui, 2021 metais ši lengvata buvo pasiekusi rekordą – ja pasinaudojo net 595 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo 10,4 mlrd. zlotų atskaitymų.
„GetHome.pl“ ekspertas Marek Wielgo atkreipia dėmesį, kad tokie skaičiai nebūtinai atspindi realų investicijų mastą. Pagal galiojančias taisykles gyventojai gali deklaruoti išlaidas net per trejų metų laikotarpį, o nepanaudotą sumą perkelti į kitus mokestinius metus.
Kai kuriais atvejais šį laikotarpį galima pratęsti iki šešerių metų, todėl statistika gali neatspindėti tiksliai to, kiek investicijų buvo atlikta konkrečiais metais.
Nuo 2025 metų taip pat įsigaliojo nauji pakeitimai, susiję su finansuojamomis išlaidomis. Pagal atnaujintas taisykles viešasis finansavimas ir termomodernizacijos lengvata nebėra taikomi dujinių ir skystojo kuro katilų įsigijimui ar montavimui.
Tuo tarpu į kompensuojamų išlaidų sąrašą buvo įtraukti energijos kaupikliai. Tai reiškia, kad gyventojai gali gauti paramą sprendimams, kurie leidžia efektyviau naudoti pagamintą energiją.
Norint pasinaudoti lengvata, būtina turėti PVM sąskaitą faktūrą. Investicijos gali būti finansuojamos tiek iš nuosavų lėšų, tiek naudojant kreditą.
Svarbu ir tai, kad programa „Švarus oras“ gali būti derinama su termomodernizacijos lengvata. Vis dėlto galioja viena svarbi taisyklė – tos pačios išlaidos negali būti finansuojamos du kartus.
Atskaitymų limitas taip pat išliko nepakitęs. Vienas asmuo gali atskaityti iki 53 tūkst. zlotų, o sutuoktinių pora – iki 106 tūkst. zlotų.
