Socialdemokratams kritikuojant dalies Lietuvos europarlamentarų inicijuotą ir Europos Parlamento (EP) pritarimo sulaukusią rezoliuciją dėl visuomeninio transliuotojo, konservatorė Ingrida Šimonytė sako – patys socdemai sukūrė tokią situaciją.
Anot jos, šio dokumento EP nebūtų buvę, jeigu socialdemokratai būtų pradėję normalią teisėkūros diskusiją dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų.
„Taip nebūtų atsitikę, jeigu socialdemokratai, kuriems šiuo metu laikinai vadovauja ponas Sinkevičius, nebūtų gruodžio mėnesį sugalvoję, kad jiems trūks plyš reikia prastumti LRT pataisas“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Dabar patys socialdemokratai sukūrė šitą situaciją ir yra kažkaip nepatenkinti, kad kažkas ją mato. Tai akivaizdu, kad ją pamatys, nes mes nesame slaptame bunkeryje, kur išorėje žmonės negali įvertinti politikų veiksmų ir įvertinti kad ir EP rezoliuciją“, – akcentavo politikė.
Pasak parlamentarės, jeigu socialdemokratai nebūtų inicijavę LRT pataisų skubos tvarka, o būtų pradėję „normalią teisėkūros diskusiją“ dėl visuomeninio transliuotojo reglamentavimo, valdysenos, finansavimo ar depolitizavimo, rezultatas galbūt būtų buvęs kitoks.
„Galėjo būti toks (rezultatas – ELTA), kad EP iš viso nebūtų reikėję, Europos institucijoms, Venecijos komisijai nebūtų reikėję apie Lietuvą kalbėti“, – sakė I. Šimonytė.
Tuo metu paklausta, ar įžvelgia grėsmę demokratijai Lietuvoje, ką rezoliucijoje įvardija europarlamentarai, konservatorė tikino matanti kylančias grėsmes dėl politikų mąstymo.
„Aš matau grėsmę mąstyme politikų, kurie pradeda šitą karą su žiniasklaida. Tose šalyse, kuriose demokratija dabar jau yra labai šlubuojanti, jeigu bėra iš viso, tie procesai įprastai prasideda nuo visuomeninių transliuotojų“, – kalbėjo Seimo narė.
„Mes girdime visas šitas kalbas apie užsienio agentų įstatymą, kuris yra labai reikalingas neva. Mes žinome, iš kieno darbotvarkės šitie pasiūlymai ateina ir žinome, kokia yra demokratijos būklė tose šalyse“, – pridūrė I. Šimonytė.
Kaip skelbta, socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius dalies Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją dėl LRT vadina valstybės žeminimu ir kad viešumo žala jau padaryta.
EP rezoliuciją „dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“ pasirašė dalis Europos liaudies partijos (EPP), socialistų ir demokratų, „Atnaujinkime Europą“, „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ bei Kairiųjų grupės narių.
Rezoliucijoje reiškiamas solidarumas su LRT ir žurnalistais, smerkiami teisiniai ir politiniai bandymai silpninti transliuotojo nepriklausomumą. Teigiama, kad finansavimo mažinimas be objektyvios būtinybės ir siūlymai lengvinti generalinio direktoriaus atleidimą gali sudaryti sąlygas politiniam kišimuisi ir prieštarauti Konstitucijai bei ES standartams.
EP ragina Seimą atmesti pakeitimus, sulaukti Venecijos komisijos išvados, užtikrinti stabilų finansavimą ir mažinti politinę įtaką LRT valdymui. Europos Komisija kviečiama stebėti padėtį ir prireikus imtis veiksmų.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
