Tarp politikų tęsiantis diskusijoms apie santykius su Minsko režimu ir sankcionuotų Baltarusijos trąšų tranzitą per Lietuvą, valdančiųjų socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako – priimant sprendimus dėl galimo jo atnaujinimo pirmiausia turi būti vertinamas šalies saugumo, o ne ekonominis interesas.
„Santykyje mūsų su Baltarusija, sakyčiau, pagrindinis elementas yra saugumo elementas, tik jau šiek tiek šone yra ekonominis elementas – kiek mes galėtume uždirbti (iš trąšų tranzito – ELTA)“, – TV3 žinioms antradienį sakė M. Sinkevičius.
Tiesa, anot politiko, Kremliaus režimui sankcijos baltarusiškoms trąšoms yra naudingos, nes, draudžiant jas vežti per Klaipėdą, eksportas vyksta per Rusijos uostus.
„Akivaizdu, kad Rusija dėl sankcijų Baltarusijai ir „Belaruskalij“ turbūt yra suinteresuota, nes tai neša jai naudą, pajamas, tos pajamos matyt vėliau konvertuojamos į agresiją Ukrainoje, tas paradoksas, jo nematyti turbūt neišeina“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Anksčiau socialdemokratas jau yra išsakęs nuomonę, kad grėsmes nacionaliniam saugumui dėl Baltarusijos trąšų tranzito atnaujinimo vertinti turėtų Valstybės saugumo departamentas (VSD), o ne politikai.
Diskusijos apie Baltarusijos valstybinės bendrovės „Belaruskalij“ gaminamų kalio trąšų tranzitą atsinaujino po to, kai socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis išsakė nuomonę, jog tranzitas per Lietuvą galėtų būti atnaujintas mainais į galimybę per Baltarusiją gabenti birius Ukrainos krovinius į Klaipėdos uostą.
Kaip vėliau portalui „Delfi“ sakė demokratų lyderis Saulius Skvernelis, valdantieji gali siekti šiltinti santykius su Minsko režimu, tam esą atsivers galimybė po Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos persikėlimo iš Vilniaus į Varšuvą.
Sviatlana Cichanouskaja. ELTA / Žygimantas Gedvila
Nepaisant viešumoje kylančių diskusijų, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad diskusijos dėl baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimo nevyksta, o Europos Sąjungos (ES) sankcijos išliks tol, kol Minsko režimas nekeis vykdomos politikos – bus leidžiami kontrabandos balionai, suimami politiniai kaliniai.
Su Minsko režimu šiuo metu taip pat tvyro įtampa dėl Baltarusijos pasienyje kelis mėnesius laikomų lietuviškų vilkikų, kuriuos žadama konfiskuoti.
Šiuo metu tarptautiniame arbitražo teisme nagrinėjamas „Belaruskalij“ ieškinys Lietuvai, kuriuo bendrovė siekia prisiteisti 12 mlrd. eurų nuostolių dėl nutrauktos tranzito sutarties.
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) šią sutartį nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodžio viduryje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
Tuomet visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
