Lietuvoje baltos Kalėdos jau seniai tapo svajonių dalimi – sniegu padengta žemė, girgždantis sniegas po kojomis ir baltas peizažas daugeliui asocijuojasi su tikru šventiniu laikotarpiu. Vaikystės prisiminimai ir šventinės reklamos tik sustiprina šią žiemos viziją.
Tačiau realybė, ypač pastaraisiais metais, dažnai būna kur kas pilkesnė – pažliugęs sniegas arba tiesiog lietingas dangus tampa kasdienybe.
Šių metų gruodžio orai jau dabar kelia klausimų, ar šiemet sulauksime sniego per šventes, ar ir vėl teks tenkintis šlapdriba ir debesimis? Atsakymus į šiuos klausimus gali padėti rasti ilgametė statistika bei ilgalaikės orų prognozės.
Nors galutinės išvados paaiškėja tik paskutinėmis dienomis prieš Kalėdas, ilgalaikės tendencijos jau dabar leidžia įvertinti, kokia tikimybė šiemet turėti snieguotas, o ne rudeniškas šventes.
Baltų Kalėdų tikimybė Lietuvoje: ką rodo skaičiai?
Analizuojant paskutinių kelių dešimtmečių meteorologinius duomenis, tampa akivaizdu, kad Kalėdos su sniegu Lietuvoje tapo retenybe. Jeigu XX a. pabaigoje per gruodžio 24–26 dienas dažniau matydavome sniego dangą, tai dabar tokie atvejai – jau išimtis, o ne taisyklė.
Statistika rodo, kad šiuo laikotarpiu sniego visomis trimis Kalėdų dienomis pasitaiko tik kas penkti – šešti metai. Tai reiškia, kad baltų Kalėdų tikimybė Lietuvoje svyruoja tarp 15 ir 20 procentų, priklausomai nuo vietovės. Aišku viena, kad sniegas Kalėdų rytą jau seniai nėra savaime suprantamas dalykas.
Kur tikimybė didžiausia ir kodėl?
Sniego šansai švenčių metu nėra vienodi visoje šalyje. Reljefas, jūros įtaka ir oro srautų kryptys lemia, kad vienuose regionuose baltos Kalėdos pasitaiko dažniau nei kituose.
- Didžiausia tikimybė sulaukti sniego per Kalėdas būna rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje – čia žiemos įprastai šaltesnės, o oro masės – stabilesnės.
- Aukštaitijoje, toliau nuo didžiųjų miestų, sniegas išsilaiko ilgiau dėl silpnesnės jūrinės įtakos.
- Tuo tarpu pajūrio regionai dažniausiai mato ne sniegą, o šlapdribą ar lietų, o didmiesčiuose sniegas greitai ištirpsta dėl intensyvesnio eismo ir šilumos.
Kodėl baltų Kalėdų vis mažiau?
Pagrindinė priežastis yra klimato kaita. Net nedidelis vidutinės oro temperatūros padidėjimas lemia, kad žiemą dažniau lyja nei sninga. Kai temperatūra svyruoja ties nuliu, net nedidelis pokytis nusveria į šlapdribos ar lietaus pusę.
Taip net ir prieš pat šventes pasnigus, Kalėdoms sniego jau nebelieka. Tokios situacijos – kai sniegas trumpai pasirodo prieš šventes ar po jų, bet išnyksta šventinių dienų metu, tapo labai dažnos.
Taip gimsta iliuzija, kad „žiema jau čia“, nors Kalėdos dažnai pasitinka su pilku dangumi ir šlapia žeme.
Kas žinoma apie šių metų Kalėdas?
Kol kas dar per anksti prognozuoti, kokie bus šių metų orai gruodžio 24–26 dienomis. Ilgalaikės prognozės leidžia tik numatyti bendras tendencijas, bet ne konkrečias orų sąlygas. Galutinį atsakymą, ar Kalėdos bus baltos, galima sužinoti tik paskutinę savaitę prieš šventes.
- 14 dienų iki švenčių – orai gali smarkiai keistis.
- 7 dienos – leidžia daryti tikslesnes prognozes.
- Likus 2–3 dienoms – orų modeliai jau tiksliai parodo realią situaciją.
Viltis išlieka
Nors statistika nuteikia skeptiškai, vilties atsisakyti neverta. Žiema vis dar yra nenuspėjama, o staigus oro masių pasikeitimas gali atnešti netikėtą sniego šuorą. Vienas ciklonas ar šaltasis frontas gali per keletą valandų pakeisti visą situaciją.
Taigi, 2025 metų Kalėdos vis dar gali būti baltos. Reikia tik šiek tiek kantrybės ir stebėti artėjančių dienų prognozes. O svarbiausia, kad šventinę nuotaiką galime susikurti patys, net jei už lango vietoje sniego matysime tik lietų.
