Klausimas kaip dažnai einate į tualetą gali skambėti nejaukiai, bet jis daug pasako apie sveikatą. Mokslininkai pastebi, kad tuštinimosi ritmas yra tarsi kasdienis organizmo veiklos indikatorius. Tai ne tik virškinimo įprotis, o ženklas, kaip veikia žarnynas, medžiagų apykaita ir uždegimo procesai.
2024 metų liepos tyrime buvo stebimi 1 425 žmonės ir lyginami jų įpročiai su sveikatos duomenimis. Analizuota ne tik savijauta ar amžius, bet ir genetika, kraujo rodikliai bei žarnyno mikrobioma. Tyrėjai siekė suprasti, ar egzistuoja dažnis, kuris labiausiai siejasi su gera savijauta.
Paaiškėjo vadinamoji aukso vidurio zona, kai žmogus tuštinasi vieną ar du kartus per dieną. Per retas arba per dažnas tuštinimasis buvo susijęs su skirtingais rizikos ženklais. Tai rodo, kad kasdienė rutina gali padėti laiku pastebėti sveikatos kryptį.
Tyrimo eiga
Tyrimas buvo vykdomas su žmonėmis, kurie laikyti iš esmės sveikais ir neturėjo rimtų žarnyno ar inkstų ligų istorijos. Dalyviai patys nurodė savo įpročius, o mokslininkai juos suskirstė į keturias grupes pagal dažnį. Taip buvo atskirtas vidurių užkietėjimas, žemas normalus dažnis, aukštas normalus dažnis ir viduriavimas.
Tuomet buvo lyginami kraujo metabolitai, cheminiai rodikliai, genų ypatybės ir bakterijų sudėtis išmatų mėginiuose. Komanda ieškojo, ar dažnis susijęs su tam tikrais biologiniais ženklais, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Tyrimą koordinavo „Institute for Systems Biology“ mokslininkai, kurie pabrėžė ryšį su viso kūno sistemomis.
Kas vyksta kai dažnis per mažas?
Retai tuštinęsi žmonės dažniau turėjo bakterijų, kurios fermentuoja baltymus, o tai gali kurti toksines medžiagas. Kai išmatos per ilgai užsibūna žarnyne, skaidulos išnaudojamos, o mikrobioma pereina prie baltymų skaidymo. Tokio proceso šalutiniai produktai gali patekti į kraują ir ilgainiui apkrauti inkstus.
Vienas dažniausių tokių produktų yra indoksilo sulfatas, siejamas su inkstų pažeidimo rizika. Tai leidžia manyti, kad užkietėjimas nėra tik nepatogumas, o potencialus ilgalaikės žalos veiksnys. Tyrėjai mato galimą priežastinį ryšį tarp per reto ritmo ir lėtinių ligų vystymosi.
Kas vyksta kai dažnis per didelis?
Viduriuojančių žmonių išmatose dažniau buvo bakterijų, būdingų viršutiniam virškinimo traktui. Jų kraujo tyrimai rodė žymenis, siejamus su galimu kepenų dirginimu ar pažeidimu. Tai rodo, kad per dažnas tuštinimasis taip pat gali būti organizmo disbalanso signalas.
Nors trumpi epizodai po infekcijos ar maisto klaidų yra įprasti, tyrimas vertino kasdienę rutiną. Jei toks dažnis tampa norma, jis gali reikšti paslėptą problemą net ir žmogui jaučiantis gerai. Todėl svarbu stebėti ne vien išmatas, bet ir bendrą savijautą.
Kaip priartėti prie aukso zonos?
Sveikiausioje grupėje žmonės dažniau valgė daugiau skaidulų, gėrė daugiau vandens ir daugiau judėjo. Jų mikrobioma turėjo daugiau bakterijų, kurios skaidulas verčia naudingomis trumpos grandinės riebalų rūgštimis. Tai rodo, kad gyvenimo būdas gali perkelti žmogų į palankesnį ritmą.
Kiti tyrimai rodo, kad mikrobioma gali keistis sparčiau nei manyta, pavyzdžiui, pradėjus reguliariai sportuoti. Svarbus ir individualus bakterijų mišinys, todėl ta pati dieta skirtingiems žmonėms gali duoti nevienodus rezultatus. Vis dėlto kasdieniai įpročiai išlieka paprasčiausias kelias palaikyti sveikesnį tuštinimosi dažnį.
