Levanda yra vienas mėgstamiausių augalų tarp sodininkų. Ne tik dėl kvapnių, purpurinių žiedų, bet ir dėl natūralios apsaugos nuo kenkėjų bei vabzdžių. Visgi grožiu ir kvapu ji džiugins tik tada, jei bus tinkamai stiprinama.
Tad kuo ją tręšti, kad augtų sveikai ir vešliai? Levandos yra ganėtinai nereiklios, tačiau birželį, kai ima intensyviai augti, jos laukia dėmesio. Nors mėgsta sausrą, karštomis savaitėmis jas reikia palieti, bet saikingai, kad neužmirktų šaknys.
Nuo liepos jau galima pradėti šalinti peržydėjusius žiedynus, o tai paskatins ilgiau trunkantį žydėjimą. Šie augalai geriausiai jaučiasi lengvoje, laidžioje dirvoje. Prieš sodinant patartina įberti žvyro, jis pagerins drenažą.
Dirvožemis turėtų būti neutralus arba lengvai šarminis, o vieta kuo labiau saulėta. Levandos puikiai dera su rozmarinais ar čiobreliais, gali būti auginamos ne tik lysvėse, bet ir vazonuose ar dėžėse, svarbiausia užtikrinti, kad jas saugotų vėjas ir vanduo neužsistovėtų.
Kuo tręšti levandas, kad žydėtų gausiai?
Tam puikiai tinka trąšos su fosforu, kaliu ir šiek tiek azoto. Tinka tiek natūralios, tiek pirktinės trąšos – kompostas ar mėšlas yra puikus pasirinkimas. Tačiau verta išbandyti ir žuvų miltus, o tai smulkiai sumaltas milteliai, pagaminti iš jūrinių organizmų likučių.
Paprastai jie naudojami gyvulių pašarams, bet puikiai tinka ir sodui. Žuvų miltai praturtinti daugybe naudingų medžiagų, tokių kaip fosforu, kaliu, azotu, magniu, kalciu, selenu. Sumaišyti su dirva, jie pagerina jos struktūrą, purumą ir net padidina augalų atsparumą.
Dėl juose esančių mineralų, vitaminų ir aminorūgščių augalai auga tvirtesni, sveikesni, rečiau serga. Tiesa, kvapas gali būti nemalonus, bet jis greitai išsisklaido. Geriausia šiuos miltus naudoti pavasarį, bet galima pakartoti ir vasarą, pakanka vieno barstymo kas kelias savaites.
Galima barstyti tiesiai po krūmu arba išmaišyti su vandeniu ir palaistyti.
Kaip suprasti, kad levandai trūksta maisto medžiagų?
Levanda nėra labai reikli ir trąšų užtenka kas 2–3 savaites. Visgi jeigu pastebite, kad lapai ima gelsti ar kristi, ypač apačioje, o tai ženklas, kad augalui trūksta medžiagų. Reikia būti atsargiems su azotu, jo perteklius gali skatinti lapų augimą, bet slopinti žiedų formavimąsi.
Lapų geltonavimas ar džiūvimas gali rodyti ne tik trąšų trūkumą, bet ir kitas bėdas – per drėgną dirvą, per rūgščią terpę ar net šviesos stoką. Jei levanda sodinta per šešėlyje, verta ją perkelti į saulėtą vietą, kitaip fotosintezei nepakaks šviesos, o augalas silpnės.
Taip pat reikėtų stebėti, ar levanda nedžiūsta nuo grybinių ligų, ypač jei buvo drėgna vasara. Šiuo atveju būtina gerinti drenažą ir sumažinti laistymą, taip pat praturtinti dirvą kalkėmis, kad būtų pakoreguotas pH.
