Šis metodas leidžia rabarbarus skinti gerokai anksčiau, tačiau svarbu nepersistengti

Rabarbaras pavasarį gali startuoti gerokai anksčiau, jei jam sudaromos šiltesnės ir tamsesnės sąlygos. Sodininkai tam naudoja paprastą triuką: vos pasirodžius pirmiesiems ūgliams, kerą uždengia neperšviečiama talpa.

Pridengus rabarbarą dideliu kibiru, senu vazonu ar pintu krepšiu, aplink augalą susilaiko šiluma, o dirva greičiau įšyla. Augalas tai „perskaito“ kaip šiltesnį pavasarį ir ima sparčiau auginti lapkočius, todėl derliaus galima sulaukti keliomis savaitėmis anksčiau.

Tamsa čia ypač svarbi, nes be šviesos rabarbaras stiebiasi aukštyn ieškodamas saulės. Dėl to lapkočiai dažnai būna plonesni, švelnesni ir mažiau plaušingi, o daliai žmonių toks rabarbaras atrodo skanesnis nei augęs atvirai.

Specialių priemonių nereikia, svarbiausia, kad uždanga nepraleistų šviesos ir gerai dengtų kerą. Jei naudojate kibirą ar vazoną, verta palikti minimalų oro tarpą prie žemės, kad nesikauptų per daug drėgmės ir neatsirastų puvinio rizika.

Dažniausiai po maždaug mėnesio lapkočiai pasiekia skynimui tinkamą dydį, o dalis augintojų uždangą laiko iki pat pirmųjų skynimų pabaigos. Kiti ją nuima anksčiau, kai ūgliai jau gerai išsivystę, nes sušilusi dirva dar kurį laiką išlaiko augimo pagreitį.

Vis dėlto šį metodą verta taikyti saikingai, nes priverstinis ankstyvas augimas augalui kainuoja daugiau energijos. Kad rabarbaras nenusilptų ir kitais metais neišleistų silpnesnių lapų, tokį „pavarinimą“ rekomenduojama daryti ne kasmet, o maždaug kartą per trejus metus.

Skynimo metu taip pat svarbu nepaimti visų lapkočių iš karto ir palikti dalį lapų, kad augalas galėtų atstatyti jėgas. Taip rabarbaras sezoną užbaigs sveikesnis, o kitą pavasarį vėl leis tvirtus, gausius ūglius.