Senas kaminas, atsitiktinis remontas ir netikėtas radinys – taip prasidėjo istorija, kuri iki šiol neduoda ramybės šifravimo specialistams. Antrojo pasaulinio karo laikų slapta žinutė, rasta britiško namo dūmtraukyje, iki šiol taip ir nebuvo iššifruota.
1982 m. Suro grafystėje (Jungtinėje Karalystėje), Bletčinglio kaime, gyventojas Deividas Martinas, remontuodamas namo kaminą, dūmtraukyje aptiko pašto balandžio skeletą. Prie paukščio kojos buvo pritvirtinta raudona kapsulė, o joje – Antrojo pasaulinio karo laikų užšifruota žinutė.
Tyrėjų teigimu, rastas balandis veikiausiai priklausė Nacionalinei balandžių tarnybai – savanoriškai organizacijai, veikusiai Didžiojoje Britanijoje karo metais. Ši tarnyba kariuomenei pateikė daugiau kaip 250 tūkst. pašto balandžių. Jie buvo naudojami perduoti pranešimus tais atvejais, kai radijo ryšys buvo pernelyg pavojingas arba visai neįmanomas.
Balandžių svarba buvo pripažinta ir oficialiai: iš daugiau kaip 60 Dikino medalių (aukščiausio karinio apdovanojimo gyvūnams) net 32 atiteko būtent balandžiams.
Rasta žinutė sudaryta iš raidžių ir skaičių grupių, būdingų to meto kariniams šiframs:
AOAKN HVPKD FNFJU YIDDCRQXSR DJHFP GOVFN MIAPXPABUZ WYYNP CMPNW HJRZHNLXKG MEMKK ONOIB AKEEQUAOTA RBQRH DJOFM TPZEHLKXGH RGGHT JRZCQ FNKTQKLDTS GQIRU AOAKN 27 1525/6
Jungtinės Karalystės vyriausybės ryšių centras (GCHQ) aiškina, kad karo metu dažnai buvo naudojamos kodų knygos ir papildomas šifravimas, įskaitant vienkartinio rakto („one-time pad“) sistemas. Dėl to rastą tekstą praktiškai neįmanoma iššifruoti net ir šiuolaikinėmis priemonėmis, jei nėra originalių kodų knygų ir paties rakto.
Parodos „Balandžiai kare“ kuratorius iš Bletčlio parko Kolinas Hilas yra nurodęs, kad aliumininis žiedas ant paukščio kojos rodo balandį gimus maždaug 1940 m. Raudona kapsulė leidžia manyti, jog jis priklausė sąjungininkams, tačiau tiksli skrydžio kryptis ir žinutės turinys iki šiol lieka nežinomi.
Manoma, kad balandis skrido iš nacių okupuotos Europos, tačiau žuvo nusileidęs ant kamino ir įkritęs į dūmtraukį. Ten jis ir buvo rastas tik po kelių dešimtmečių.
Skirtingais metais pasirodė keli pareiškimai, esą žinutė jau iššifruota. 2012 m. vienas Kanados šifravimo entuziastas tvirtino, kad tekstas neva aprašo vokiečių kariuomenės pozicijas Normandijoje. Vis dėlto britų ekspertai, įskaitant Bletčlio parko istorijos konsultantus, šiuos teiginius atmetė kaip nepatikimus.
GCHQ specialistai pabrėžia, kad žinutė greičiausiai buvo užšifruota naudojant vienkartinį raktą. Neturint jo ir autentiškų kodų knygų, tekstas išlieka neįveikiamas iki šiol – praėjus dešimtmečiams po atsitiktinio atradimo Suro grafystės kaime.
Verta priminti, kad atsitiktiniai remontai ne kartą yra atvedę prie netikėtų istorinių atradimų. 1963 m. Turkijos Kapadokijos regione namo savininkas, bandydamas išsiaiškinti, kur dingsta jo vištos, pramušė įtrūkusią sieną ir netikėtai atvėrė įėjimą į senovinį požeminį Derinkuju miestą. Vėliau jis tapo vienu garsiausių XX a. archeologinių atradimų.

