Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė nerimą keliantį pranešimą apie staigiai plintantį čikungunijos virusą. Teigiama, kad šią infekciją perneša uodai, o jos pasekmės gali būti gerokai rimtesnės nei daugelis įsivaizduoja.
Virusas, prieš kurį iki šiol nėra jokio specifinio gydymo, kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai visame pasaulyje. Medikai teigia, kad problema jau neapsiriboja tik tropikais. Dabar infekcijos židiniai persikelia į vis naujus regionus, tarp jų ir Europą.
Tokie atvejai anksčiau buvo laikomi pavieniais, tačiau dabar tai jau nebe atsitiktinumas. Kaip tikina PSO, situacija primena 20 metų senumo scenarijų, kai virusas buvo ignoruojamas iki tol, kol tapo nebekontroliuojamas. Dabar, panašu, istorija kartojasi.
Virusas be vaistų, bet su rimtomis pasekmėmis
Čikungunijos virusas pavojingas tuo, kad jis smogia netikėtai. Teigiama, kad liga prasideda staigia ir itin aukšta temperatūra, o toliau seka stiprūs sąnarių skausmai, kurie kai kuriais atvejais neišnyksta net mėnesius. Gydymo, kuris garantuotai padėtų, kol kas nėra. Gydytojai tik palengvina simptomus, tačiau viruso veikimas išlieka nenuspėjamas.
Kai kuriais atvejais ligoniai lieka su ilgalaikiais sveikatos sutrikimais, įskaitant lėtinį skausmą, nuovargį ar net neįgalumą. Todėl PSO ragina šalis ne tik stebėti situaciją, bet ir aktyviai ruoštis galimiems protrūkiams kol dar nevėlu.
Uodų platinamas virusas nesirenka žemyno
Nors ilgą laiką manyta, kad šis virusas yra tropinių regionų problema, 2025 metų pradžioje situacija pasikeitė. Pirmieji stiprūs protrūkiai užfiksuoti Indijos vandenyno salose, tačiau netrukus virusas buvo nustatytas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Madagaskare, Kenijoje, Somalyje, Indijoje ir dar keliuose Pietryčių Azijos regionuose.
Nerimą kelia tai, kad šį kartą virusas pasiekė ir Europą. Vien Prancūzijoje nuo gegužės pradžios jau patvirtinta apie 800 susirgimo atvejų. Dalis jų yra keliautojai, grįžę iš endeminių vietovių.
Tačiau pavojingiausia tai, kad jau fiksuojami ir vietiniai infekcijos atvejai, o tai reiškia, kad virusas gali įsitvirtinti ir pradėti plisti čia pat, be jokios kelionės istorijos. Italijoje jau žinomas vienas toks atvejis.
PSO reikalauja veiksmų
Pasak PSO medicinos ekspertės Dianos Rojas Alvarez, pasaulis neturi prabangos laukti. Ji pabrėžia, kad virusas plinta žaibiškai, o prevencijos priemonių stoka gali labai brangiai kainuoti.
PSO vertinimu, net 5,6 milijardo žmonių iš 119 pasaulio šalių gyvena teritorijose, kur rizika užsikrėsti yra padidėjusi. Tai ne tik tolimi kraštai, tai ir vietos, kuriose gyvename mes.
Šiuo metu viena didžiausių problemų – labai ribotas tarptautinis reguliavimas, susijęs su tokių virusų plitimo prevencija. Kiekviena šalis sprendžia savaip, tačiau virusui sienos neegzistuoja.
Būtent dėl to PSO ragina valstybes veikti išvien, pasitelkti kontrolės mechanizmus, stiprinti infekcinių ligų stebėseną, viešinti informaciją ir, žinoma, investuoti į tyrimus bei skiepų kūrimą.
Ko galime tikėtis toliau?
Vakarų spauda jau pranešė apie iniciatyvas, kurios gali atrodyti kaip iš mokslinės fantastikos. Didžiosios Britanijos agentūra paskyrė 10 mln. svarų sterlingų komandai, kuri tirs, kaip pasitelkus robotus būtų galima sustiprinti Arkties ledynus.
Tai tik dar vienas ženklas, kad pasaulis ieško vis radikalesnių sprendimų stabdant klimato kaitą, o kartu ir jos pasekmes, tokias kaip virusų plitimas. Kol kas aišku tik tai, kad čikungunijos virusas nebėra tik kito pasaulio problema.
