Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai svarsto, kaip blokas galėtų prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio atidarymo, pirmadienį pranešė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas.
K. Kallas pranešė savaitgalį susitikusi su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu ir aptarusi galimą iniciatyvą, kuria būtų siekiama užtikrinti saugų naftos ir trąšų tranzitą per Hormūzo sąsiaurį. Svarstomos panašios priemonės į tas, kurios buvo įgyvendintos Juodosios jūros regione Ukrainos grūdų eksporto blokados atveju.
Šį sąsiaurį., kuris yra svarbus laivybos maršrutas ir vienintelis jūrų kelias iš Persijos įlankos į atvirą jūrą, Iranas užblokavo atsakydamas į vasario 28 d. JAV ir Izraelio pradėtą karinę operaciją.
K. Kallas pabrėžė, kad trąšų transportavimo maršruto uždarymas gali sukelti maisto trūkumą ateityje.
ES ministrai ketina apsvarstyti pasiūlymus, kaip šiuo būtų galima panaudoti bloko karinę misiją „Aspides“, sakė ji.
Šis misija buvo įkurta 2024 m. po to, kai Irano remiami hučiai užpuolė keletą laivų. Ji iki šiol vykdo veiklą daugiausia Raudonojoje jūroje.
„Jei norime užtikrinti saugumą šiame regione, paprasčiausia būtų pasinaudoti operacija, kurią jau vykdome regione“, – Briuselyje kalbėjo ES diplomatijos vadovė.
Ji pridūrė, kad sprendimas dėl karinės jūrų misijos vis dėlto priklauso nuo 27 ES valstybių narių valios.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas sekmadienį teigė „labai skeptiškai“ vertinantis galimybę, kad „misijos „Aspides“ išplėtimas į Hormūzo sąsiaurį galėtų užtikrinti didesnį saugumą“.
Pirmadienį J. Wadephulas taip pat atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus dislokuoti NATO pajėgas Hormūzo sąsiauryje.
„Aš taip pat nematau, kad NATO būtų priėmęs kokį nors sprendimą šia kryptimi ar galėtų prisiimti atsakomybę“, – Briuselyje kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Komentaruose žiniasklaidai JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad jei sąjungininkai nepadės užtikrinti saugios komercinės laivybos šiuo sąsiauriu, NATO gali laukti „labai bloga“ ateitis.
Planuojama, kad Irano režimo atžvilgiu ES užsienio reikalų ministrai oficialiai patvirtins naujas sankcijas jo pareigūnams ir organizacijoms, kaip skelbta praėjusią savaitę.
Nerimauja, kad dėl Artimuosiuose Rytuose liks mažiau dėmesio Ukrainai
K. Kallas dar kartą įspėjo dėl karo Artimuosiuose Rytuose pasekmių karui Ukrainoje.
„Svarbu, kad dėmesys Artimiesiems Rytams neatitrauktų dėmesio nuo Ukrainos“, – sakė ji.
Europos Komisijos teigimu, nuo karo Irane pradžios Maskva labai pasipelno iš sparčiai kylančių kuro kainų, kasdien iš naftos pardavimų gaudama papildomų 150 mln. eurų pajamų.
Visa tai vyksta po daugiamečių ES pastangų sumažinti Kremliaus pajamas iš iškastinio kuro, siekiant apriboti jo galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą.
K. Kallas teigimu, JAV sankcijų Rusijos naftos eksportui sušvelninimas „yra pavojingas precedentas, nes šiuo metu mums reikia, kad jie turėtų mažiau, o ne daugiau pinigų karui finansuoti“.
Karas Artimuosiuose Rytuose taip pat sekina karinius išteklius, nes Iranui vykdant atsakomuosius smūgius visame regione, oro gynybos sistemos ir kiti pajėgumai vis labiau reikalingi už Ukrainos ribų.
ES parama Kyjivui praėjusį mėnesį susidūrė su kliūtimi, kai 27 bloko valstybės narės nesugebėjo laiku vienbalsiai susitarti dėl naujų pagalbos priemonių minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines.
20-asis sankcijų Rusijai paketas ir 90 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos paketas tebeblokuojami iki šiol.
Pirmadienio susitikime jokio proveržio dėl šių priemonių nesitikima. ES lyderiai greičiausiai grįš prie šio klausimą artėjančiame ES viršūnių susitikime vėliau šią savaitę.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
