Naujausioje pasaulinės sveikatos ataskaitoje, kurią paskelbė autoritetinga „Lancet“ komisija, pateikiami nerimą keliantys duomenys apie kepenų vėžį. Prognozuojama, kad iki 2050 metų naujų šios ligos atvejų skaičius gali beveik padvigubėti ir pasiekti 1,52 milijono per metus.
Tokia tendencija verčia specialistus skambinti pavojaus varpais. Jeigu pasaulis nesiims ryžtingų priemonių kovai su pagrindinėmis rizikos priežastimis, hepatitais, žalingu alkoholio vartojimu ir augančiu nutukimu šios ligos mastas gali išaugti iki katastrofiško lygio. Šiuo metu kepenų vėžys yra šešta dažniausiai diagnozuojama onkologinė liga visame pasaulyje, tačiau trečia pagal mirtingumą.
Kiekvienais metais dėl šios ligos miršta apie 760 tūkstančių žmonių. Jei niekas nesikeis, iki šio amžiaus vidurio šis skaičius gali išaugti iki 1,37 milijono. Pasak profesoriaus Jian Zhou iš Fudano universiteto, kepenų vėžys jau dabar yra vienas didžiausių iššūkių onkologijoje. Ir jeigu nebus imtasi neatidėliotinų veiksmų, sergamumas ir mirtingumas tik didės.
Nutukimas ir alkoholis tampa vis pavojingesni
Nors virusiniai hepatitai B ir C vis dar išlieka pagrindine kepenų vėžio priežastimi, jų reikšmė ilgainiui mažės. Vakcinacija ir efektyvus gydymas vis labiau kontroliuoja šių virusų plitimą. Tačiau į jų vietą pamažu ateina kita, su gyvenimo būdu susijusi rizika, per didelis alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir nutukimas.
Per ateinančius dvidešimt penkerius metus kepenų vėžio atvejų, susijusių su alkoholiu, dalis gali išaugti iki dvidešimt vieno procento. Tuo tarpu ligos, žinomos kaip metabolinės kilmės kepenų suriebėjimas, sunki forma vadinama MASH, reikšmingai prisidės prie naujų atvejų skaičiaus. MASH yra pažengusi stėlių hepatito forma, kuri pasireiškia žmonėms, turintiems antsvorio, sergantiems antro tipo diabetu ar gyvenantiems sėdimą gyvenimo būdą. Ji gali sukelti kepenų suriebėjimą, kepenų nepakankamumą ir galiausiai pereiti į kepenų vėžį.
Trys iš penkių atvejų yra išvengiami
Vienas iš ryškiausių šio reiškinio aspektų net šešiasdešimt procentų visų kepenų vėžio atvejų galima būtų išvengti. Pasak profesoriaus Stepheno Chano iš Honkongo Kinų universiteto, tai reiškia milžinišką potencialą išsaugoti gyvybes. Prevencinės priemonės, tokios kaip hepatito B vakcinos, ypač svarbios Afrikos regionuose, kur vakcinacijos apimtys vis dar per mažos. Taip pat būtina užtikrinti galimybę laiku diagnozuoti ir gydyti hepatitą C, skatinti saikingą alkoholio vartojimą, palaikyti sveiką kūno svorį bei ugdyti sveikos mitybos įpročius.
Visa tai skamba kaip savaime suprantami dalykai, tačiau realybėje daugybė šalių vis dar nesugeba užtikrinti pagrindinių sveikatos paslaugų, ypač žemo ir vidutinio pajamų lygio valstybėse. Jei pasaulis nesusitelks į ligos prevenciją, švietimą ir vakcinų prieinamumą, ateityje galime susidurti su tylia pandemija. Baisiausia tai, kad kepenų vėžys dažnai vystosi be jokių simptomų. Liga gali būti tyli ilgus mėnesius ar net metus, o kai galiausiai pasireiškia pirmieji požymiai, gydymas dažnai būna per vėlyvas.
Ateities perspektyvos priklauso nuo veiksmų šiandien
Pasauliniai sveikatos ekspertai ne kartą pabrėžė, kad kovoti su kepenų vėžiu galime efektyviai tik tuo atveju, jei imamės prevencijos ir investuojame į žmonių sveikatą anksčiau, nei liga išsivysto. Visi reikalingi įrankiai jau egzistuoja, nuo vakcinų ir diagnostikos priemonių iki visuomenės švietimo programų.
Kepenų vėžio prevencija reikalauja plataus masto koordinuotų veiksmų, o ne pavienių iniciatyvų. Kuo anksčiau pasaulis supras, kad ši liga neapsiriboja vien virusais, tuo daugiau gyvybių bus galima išgelbėti. Tylusis žudikas tyko ne tik silpnų šalių, bet ir išsivysčiusio pasaulio. Todėl šiandienos sprendimai gali lemti, kiek žmonių išgyvens rytoj.
