Pastaraisiais metais internete siaučiantys sukčiai tampa vis išradingesni. Jei anksčiau jų taikiniu dažniau tapdavo bankai ar verslai, šiandien vis dažniau nusikaltėliai siekia apgauti ir paprastus gyventojus.
Viena iš naujausių jų taktikų yra ypač įtikinamai suklastoti el. laiškai, kurių išvaizda imituoja oficialius pranešimus iš banko, draudimo bendrovės ar net valstybinės institucijos.
Pastarąjį mėnesį Lietuvoje fiksuota nauja tokių suklastotų laiškų banga. Tūkstančiai gyventojų gavo tariamus „Swedbank“ pranešimus, prie kurių buvo pridėti kenkėjiški priedai. Atidarius tokį dokumentą ar paspaudus jame pateiktą nuorodą, kompiuteris gali būti užkrėstas virusu.
Tokiu atveju programišiai įgyja galimybę valdyti įrenginį, pasiekti jūsų elektroninį paštą, socialinius tinklus ar net internetinę bankininkystę. Blogiausia, kai užgrobiama visa el. pašto dėžutė – tuomet sukčiai ne tik stebi jūsų susirašinėjimą, bet ir siunčia kenkėjiškus laiškus jūsų vardu kitiems žmonėms.
Kaip pažymi „Swedbank“ saugumo patikros tarnybos vadovas Vytautas Krakauskas, didžiausią pavojų kelia ne pati laiškų gausa, o tai, kad juos kuria nebe automatiniai vertėjai, o žmonės, mokantys lietuviškai ir gebantys rašyti pakankamai įtikinamai. Todėl tokie laiškai atrodo autentiškai ir sukelia mažiau įtarimų.
Sukčių tikslas dažniausiai yra išvilioti jūsų prisijungimo duomenis arba užkrėsti įrenginį, kad vėliau galėtų prieiti prie jūsų finansinių paskyrų.
Neretai laiške nurodoma, kad reikia peržiūrėti sąskaitą, patvirtinti tapatybę arba atnaujinti duomenis, pateikiant nuorodą, kuri veda ne į tikrą banko ar valstybinės institucijos puslapį, o į jo klastotę. Kitas būdas – prisegtas failas, kuriame neva pateikiamas svarbus dokumentas. Deja, jį atidarius, į kompiuterį įrašoma kenkėjiška programa.
Apgaulingi laiškai neretai siunčiami iš adresų, kurie atrodo labai panašiai kaip tikrieji, pavyzdžiui, vietoj [email protected] – [email protected]. Taip pat dažni atvejai, kai laiškai parašyti su gramatinėmis ar stilistinėmis klaidomis, tačiau bendras jų tonas yra oficialus ir spaudžiantis imtis skubių veiksmų.
Tai yra klasikinė manipuliacijos taktika, siekianti sukelti nerimą ir paskatinti žmogų kuo greičiau reaguoti, nesusimąstant.
Jei gaunate įtartiną laišką – neskubėkite. Neatidarykite prisegtų dokumentų ir nespauskite nuorodų. Jokiu būdu neveskite savo prisijungimo duomenų, net jei atrodo, kad tai žinutė iš banko.
Jei kyla bent menkiausia abejonė, visada galite susisiekti su banku tiesiogiai, geriausia tai daryti telefonu arba įvedus banko adresą rankiniu būdu naršyklėje. Gavę aiškų atsakymą, ištrinkite įtartiną laišką.
Jei vis dėlto jau paspaudėte nuorodą ar įvedėte duomenis, labai svarbu kuo greičiau reaguoti. Nedelsdami susisiekite su savo banku, informuokite apie situaciją ir pakeiskite slaptažodžius. Taip pat rekomenduojama patikrinti, ar į kompiuterį nebuvo įrašyta neaiškios programinės įrangos, tam pravers antivirusinės programos.
Bankai ir technologijų įmonės nuolat investuoja į saugumo priemones, bet galutinė apsauga – tai pats vartotojas. Vienas neatsargus spustelėjimas gali atverti duris į visą jūsų skaitmeninį gyvenimą.
Todėl svarbu išlikti budriems. Patogumas internete neturėtų reikšti patiklumo, jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai ir nėra tiesa.
Saugumas tai įprotis, kurį verta ugdyti kasdien. Tik taip galima apsaugoti savo duomenis, pinigus ir tapatybę nuo vis išradingesnių kibernetinių nusikaltėlių.
