Pasta yra vienas populiariausių produktų pasaulyje, tačiau ne visi makaronai vienodai naudingi. Specialistai pabrėžia, kad skirtumas tarp pastos, pagamintos iš kietųjų ir minkštųjų kviečių veislių, yra esminis – nuo poveikio cukraus kiekiui kraujyje iki įtakos kūno svoriui.
Pasta, pagaminta iš minkštųjų kviečių, turi aukštą glikeminį indeksą. Ji greitai pasisavinama, sukelia staigius cukraus šuolius kraujyje ir gali prisidėti prie svorio augimo. Tokius makaronus nesunku atpažinti pagal išvaizdą: jie beveik balti, labai glotnūs ir lūžta be būdingo traškesio.
Dar viena klaida, dėl kurios patiekalas virsta tikra „kalorijų bomba“, yra riebūs padažai. Grietinėlės ar sūrio padažai, taip pat padažai su dideliu aliejaus ar šoninės kiekiu turi daug sočiųjų riebalų ir paslėptų kalorijų. Būtent jie, o ne pati pasta, dažniausiai kenkia figūrai.
Nauda pastos iš kietųjų kviečių
Tuo tarpu pasta iš kietųjų kviečių (angl. „Durum Wheat“, „Semola di Grano Duro“) yra sudėtinių angliavandenių šaltinis, kuris pasisavinamas lėčiau. Tokia pasta padeda palaikyti stabilesnį energijos lygį ir ilgiau trunkantį sotumo jausmą, išvengiant staigių cukraus kiekio kraujyje svyravimų.
Ypač naudinga laikoma pilno grūdo (visagrūdė) pasta, nes joje daugiau skaidulų. Skaidulos padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir gerina virškinimą.
Kaip išsirinkti ir paruošti geriausią pastą?
Norėdami gauti kuo daugiau naudos, atidžiai skaitykite sudėtį. Ant pakuotės turi būti aiškiai nurodyta, kad produktas pagamintas iš kietųjų kviečių. Kokybiška pasta pasižymi rusvai auksine, kreminio atspalvio spalva, šiek tiek šiurkščiu paviršiumi, kuris padeda geriau „prilaikyti“ padažą, ir būdingu traškesiu, kai ji laužoma.
Prieš patiekiant makaronus, juos derinkite su dideliu kiekiu daržovių, lengvais pomidorų padažais ar liesais baltymų šaltiniais, pavyzdžiui, vištiena, žuvimi ar jūros gėrybėmis. Geriausia pastą virti „al dente“, kai ji lieka šiek tiek nevisiškai išvirusi. Tokia pasta pasižymi žemesniu glikeminiu indeksu ir palankesniu poveikiu virškinimui.
