Atostogos su „viskas įskaičiuota“ vilioja daugeliu patogumų – nuo neriboto maisto pasirinkimo iki užkandžių ir gėrimų bet kuriuo metu. Tačiau net ir geriausiuose viešbučiuose reikėtų elgtis apdairiai, ypač prie švediško stalo. Ne visi patiekalai, nors ir atrodo gardžiai, yra saugūs.
Vienas neatsargus pasirinkimas gali baigtis stipriu pilvo skausmu ir sugadinta atostogų nuotaika. Jei pasirenkamas kelionės būdas, kur nereikia rūpintis nei pietumis, nei vakariene, toks variantas atrodo ypač patogus.
Vietoje ieškojimo, kur skaniai pavalgyti, galima tiesiog nueiti į viešbučio restoraną ir mėgautis maistu kiek tik širdis geidžia. Tačiau poilsiautojų patirtis rodo – net ir tokiose vietose verta atsirinkti, ką dėti į lėkštę. Ypač svarbu nepamiršti, kad ne viskas, kas padėta ant stalo, tinka skrandžiui – ypač karšto klimato šalyse. Ir nors dažniausiai maistas yra kokybiškas, tam tikri produktai gali kelti rimtą pavojų sveikatai.
Kas pavojingiausia viešbučių švediškuose staluose?
Kelionių ekspertė teigia, kad bene dažniausia sveikatos problemų priežastis – vietinis vanduo. Nors daugelis supranta, kad jo negalima gerti tiesiai iš čiaupo, vis dar retai susimąstoma, kiek daug produktų gaminami būtent naudojant tą patį vandenį.
Pavyzdžiui, ryžiai, makaronai ar net salotos – jie dažnai ruošiami ar plaunami vandeniu, kuris nėra tinkamas vartoti. Tokie produktai, jei laikomi per ilgai kambario temperatūroje, tampa puikia terpe bakterijoms, įskaitant E. coli. O jos poveikis organizmui dažnai pasireiškia kaip ūmus viduriavimas, vėmimas ar net karščiavimas.
Venkite šių produktų
Viešbučio bufete geriausia atsisakyti bet kokių ilgai stovinčių šaltų patiekalų – tai gali būti kumpiai, vytintos dešros, sūriai ar salotos. Net vaisiai, kuriuos viešbutis galėjo plauti nefiltruotu vandeniu, gali sukelti nemalonių reakcijų.
Itin rizikingas pasirinkimas – ledas gėrimuose. Nors daugelis viešbučių ledą gamina iš filtruoto vandens, ne visur taikomos tokios taisyklės. Todėl prieš užsisakant gaivų kokteilį su ledu, verta pasitikrinti, ar tikrai jis pagamintas saugiai.
Desertai su kremu, kurie stovi nešaldyti, taip pat gali tapti bakterijų šaltiniu. Panaši situacija ir su padažais, ypač jei jie stovi atviroje temperatūroje ir neatrodo šviežiai ruošti. Geriausia rinktis ką tik paruoštus patiekalus, kurie gaminami vietoje – tokie dažniausiai būna saugesni.
Kur dažniausiai susiduriama su vadinamąja „faraono kerštu“?
Toks terminas, dar vadinamas turistiniu viduriavimu, dažniausiai siejamas su kelionėmis į Egiptą, bet jis gali ištikti bet kurioje šalyje, kur higienos sąlygos skiriasi nuo įprastų. Užtenka vieno netinkamai apdoroto produkto – ir keletą dienų teks praleisti ne prie baseino, o su arbata ir vaistais rankoje.
Net ir aukščiausios klasės viešbučiai ne visada gali užtikrinti tobulą kontrolę, todėl poilsiautojams patariama nepasitikėti aklai – ypač kai kalbama apie žalią maistą ar nešviežius produktus. Geriau apsidrausti nei rizikuoti visomis atostogomis.
Kaip sumažinti riziką?
Svarbiausia taisyklė – stebėti, ką valgote. Rinkitės karštą maistą, kuris atrodo ką tik pagamintas. Venkite bet kokio maisto, kuris stovėjo ilgai, ypač jei tai nešildytas ar nešaldytas patiekalas. Nepamirškite rankų higienos ir visada turėkite šalia rankų dezinfekcinį skystį.
Dar viena gera praktika – turėti savo vaistinėlę, ypač su preparatais nuo virškinimo sutrikimų. Juk net jei laikysitės visų atsargumo priemonių, neįprastas maistas vis tiek gali paveikti jautresnį skrandį.
Viešbučių siūlomas maistas dažnai būna įvairus ir gardus, bet kaip ir visur, būtina rinktis atsakingai. Ypač ten, kur klimatas karštas, o produktai greitai genda. Saugumas – pirmoje vietoje, nes joks švediškas stalas nėra vertas sugadintų atostogų.
