Vokietijos valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) nariai pasiūlė apriboti teisę dirbti ne visą darbo laiką, siekdami paskatinti ekonomiką. Šis siūlymas iškart sukėlė pasipiktinimą, netgi pačioje partijoje.
CDU parlamentarų, besispecializuojančių ekonomikos klausimuose, parengtame pasiūlyme, su kuriuo susipažino agentūra dpa, teigiama, kad teisė dirbti ne visą darbo laiką turėtų būti suteikiama tik tiems, kurie augina vaikus, slaugo artimuosius arba papildomai mokosi ar kelia kvalifikaciją.
Pagal galiojančius darbo teisės aktus darbuotojai turi teisę sumažinti darbo laiką, jei įmonėje dirba bent šešis mėnesius ir jei joje yra daugiau nei 15 darbuotojų.
Įmonės gali atmesti tokį prašymą tik tuo atveju, jei darbo laiko sumažinimas smarkiai sutrikdytų darbo procesus arba sukeltų neproporcingai dideles išlaidas.
Ne visą darbo laiką dirbančiais laikomi visi, kurių darbo valandos yra trumpesnės nei visą darbo laiką dirbančių panašias pareigas einančių darbuotojų.
Savo pasiūlyme CDU parlamentarai teigia, kad 2025 m. ne visą darbo laiką dirbančių asmenų dalis Vokietijoje pasiekė rekordinį – apie 40 proc. – lygį, nors „visoje šalyje trūksta kvalifikuotų specialistų“.
Tačiau ekspertai greitai atmetė teiginį, kad ne viso darbo laiko ribojimas padėtų ekonomikai augti.
„Teisės dirbti ne visą darbo laiką apribojimas padarytų didžiulę žalą daugeliui įmonių ir Vokietijos ekonomikai“, – laikraščiui „Rheinische Post” sakė Vokietijos ekonominių tyrimų instituto vadovas Marcelis Fratzscheris.
Priešingai, jo teigimu, užimtumas sumažėtų, o kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas dar labiau išaugtų.
Užimtumo tyrimų instituto duomenimis, rekordinis ne visą darbo laiką dirbančių žmonių skaičius nesumažino bendro išdirbtų valandų skaičiaus, nes šie darbuotojai dabar dirba daugiau nei ankstesniais metais – vidutiniškai apie 18 valandų per savaitę.
Pasiūlymas, pavadintas „Jokių teisių ne viso darbo laiko gyvenimo būdui“, kuris daugeliui pasirodė kaip menkai pridengtas kaltinimas, esą ne visą darbo laiką dirbantys žmonės yra tinginiai, sukėlė visų politinių jėgų pasipiktinimą, įskaitant ir pačią CDU.
„Aš taip pat norėčiau, kad daugiau ne visą darbo laiką dirbančių žmonių […] grįžtų prie viso darbo laiko“, – Funke žiniasklaidos grupei sakė CDU sparno, atstovaujančio darbuotojų interesams, pirmininkas Dennisas Radtke. – „Tačiau tam reikia pagerinti vaikų priežiūros ir slaugos sąlygas.“
Socialdemokratų (SPD), CDU koalicijos partnerių, aukšto rango atstovė Dagmar Schmidt perspėjo apie „sunkiai iškovotų darbuotojų teisių eroziją“. Norint pasiekti didesnį augimą, Vokietija turėtų daugiau investuoti į mokymą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, ji sakė verslo laikraščiui „Handelsblatt”.
Žaliųjų parlamento frakcijos vadovė Katharina Dröge teigė, kad terminas „ne viso darbo laiko gyvenimo būdas“ klaidingai atspindi moterų ir vyresnio amžiaus žmonių realybę, o Kairiųjų partijos pirmininkė Ines Schwerdtner „Rheinische Post” pavadino šį pasiūlymą „naujausiu išpuoliu prieš sunkiai dirbančius žmones, ypač moteris“.
Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narė Anja Piel sakė: „Šis pasiūlymas grąžina lyčių lygybės politiką į akmens amžių ir visiškai prasilenkia su darbo rinkos realijomis.“
