Pastaruoju metu jūs vis dažniau girdite apie naujas sukčių taktikas, tačiau ši istorija išsiskiria ypatingu cinizmu. Nusikaltėliai ne tik ieško aukų, bet ir bando įtraukti pačius lietuvius į apgavysčių mechanizmą.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo nekaltai. Gerai apmokamas darbas, nereikalaujantis patirties, aiškios sąlygos ir viliojantys pažadai. Tokie pasiūlymai lengvai patraukia dėmesį, ypač kai jie pateikiami tvarkinga forma.
Vis dėlto ši istorija parodo, kaip greitai viliojantis darbo pasiūlymas gali virsti pavojingu spąstų tinklu. Jūs čia susiduriate ne su pavieniais sukčiais, o su vis labiau organizuota sistema.
Sukčiai pradėjo verbuoti pačius lietuvius
Siekdami apgauti gyventojus, sukčiai savo schemose ėmė naudoti naują metodą. Jie bando verbuoti lietuvius, kurie padėtų skambinti ir kalbėti taisyklinga lietuvių kalba, taip didinant pasitikėjimą.
Personalo paieškos agentūros vadovas Saulius Vanagas pasakoja, kad neseniai sulaukė darbo pasiūlymo anglų kalba. Laiške buvo siūlomas darbas lietuviškai kalbantiems žmonėms, neturintiems patirties, tačiau pasižymintiems bendravimo įgūdžiais.
Pasiūlymas atrodė įspūdingas. Žadamas 2000 iki 2500 dolerių bazinis atlyginimas, papildomi 20 proc. komisiniai nuo pardavimų, darbas Stambule, apgyvendinimas pirmą mėnesį ir atlyginimas kiekvieną savaitę. Taip pat minėta pilna relokacija įmonės sąskaita ir galimybė po trijų mėnesių uždirbti daugiau nei 5000 dolerių.
Pirmieji ženklai, kurie sukėlė įtarimų
Vos perskaitęs laišką, Saulius Vanagas teigė iškart pajutęs, kad kažkas ne taip. Jūs turbūt taip pat suklustumėte, jei rimta įmonė darbuotojų ieškotų per nemokamą elektroninio pašto paslaugą.
Jis atsakė prašydamas patikslinti, kokius produktus ar paslaugas reikėtų pardavinėti, ir paprašė detalesnio įmonės pristatymo. Tokia praktika yra visiškai įprasta personalo atrankoje.
Atsakymas atėjo netikėtai. Šį kartą laiškas buvo parašytas rusų kalba, o jo turinys atskleidė tikrąjį pasiūlymo tikslą. Buvo aiškiai nurodyta, kad ieškoma žmonių, kurie skambintų gyventojams prisidengdami bankų, telekomunikacijų ar komunalinių paslaugų įmonių vardu, siekiant išvilioti pinigus.
Kodėl sukčiai pereina prie lietuvių kalbos
Nors Saulius Vanagas į šį laišką nebeatsakė, netrukus jis gavo dar vieną žinutę. Joje buvo pabrėžta, kad darbuotojai turėtų skambinti tik lietuviams ir kalbėti griežtai lietuviškai.
Pasak jo, sukčiai puikiai supranta, jog rusiškai kalbantys asmenys jau nebeveikia taip efektyviai. Visuomenė yra informuota, o artėjantis pensijų kaupimo pinigų atsiėmimo laikotarpis suteikia naujų galimybių apgavystėms.
Būtent todėl nusikaltėliai keičia savo metodus ir bando prisitaikyti prie vietinio konteksto. Jūs čia matote bandymą atkurti pasitikėjimą per kalbą ir kultūrinį artumą.
Kol kas fiksuotas tik vienas atvejis
„Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro“ ekspertė Živilė Kielienė patvirtina, kad Lietuvoje kol kas fiksuotas vienas toks atvejis. Buvo kreiptasi į įdarbinimo agentūrą, tačiau tikrasis tokio veiksmo tikslas dar nėra iki galo aiškus.
Ekspertė pabrėžia, kad lietuvių kalba yra sudėtinga ir pakankamai unikali, todėl sukčiams sunku greitai sukurti įtikinamą turinį. Dėl šios priežasties jie ieško realių žmonių, galinčių kalbėti taisyklingai ir suprasti vietos situaciją.
Ji neatmeta galimybės, kad tokia praktika gali kartotis. Sukčiavimo schemos tampa vis labiau organizuotos ir individualizuotos, todėl jas atpažinti tampa sudėtingiau.
Rizika tapti ne tik sukčiu, bet ir auka
Pasak Živilės Kielienės, siūlymas dirbti Stambule gali rodyti bandymą apsunkinti teisėsaugos darbą. Tuo pačiu tai sudaro sąlygas lengviau kontroliuoti verbuojamus asmenis.
Tam tikromis aplinkybėmis tokios situacijos gali turėti ir prekybos žmonėmis požymių. Kalbama apie dokumentų atėmimą, psichologinį spaudimą, finansinę priklausomybę ar net šantažą.
Kai kuriais atvejais asmenys gali būti verčiami įtraukti į schemą savo pažįstamus ar artimuosius, veikiant grandinine tvarka. Tokiose situacijose pasitraukti tampa itin sudėtinga.
Ką svarbu žinoti ir kaip elgtis
Ekspertai ragina jus itin atsargiai vertinti darbo pasiūlymus, kuriuose žadami neįprastai dideli atlyginimai, greita relokacija ir neaiškios darbo funkcijos. Ypač tada, kai atlygis tiesiogiai priklauso nuo rezultatų ir nėra jokių reikalavimų patirčiai ar išsilavinimui.
Taip pat svarbu išlikti budriems sulaukus netikėtų skambučių, net jei skambinantis asmuo kalba taisyklinga lietuvių kalba ir prisistato institucijos atstovu. Tikros institucijos neprašo atskleisti prisijungimų prie elektroninės bankininkystės ar patvirtinti mokėjimų.
Jei susidūrėte su įtartinu pasiūlymu ar skambučiu, rekomenduojama nutraukti pokalbį, susisiekti su institucija oficialiais kontaktais ir informuoti teisėsaugą. Kuo anksčiau tokia informacija pasiekia atsakingas tarnybas, tuo daugiau galimybių apsaugoti jus ir kitus.
