Ar kada nors pagalvojote, kad miesto nuotaiką būtų galima matyti kaip orų prognozę? Misūrio universiteto mokslininkai jau dirba būtent šia kryptimi. Jie pasitelkia dirbtinį intelektą tam, kad sukurtų emocinius žemėlapius, rodančius, kaip žmonės jaučiasi skirtingose miesto vietose.
Analizuodami „Instagram“ įrašus su vietovės žymomis ir derindami juos su „Google Street View“ vaizdais, jie kuria išsamų emocinį miesto paveikslą. Tokia inovacija gali būti naudinga ne tik urbanistams ir architektams, bet ir savivaldybėms, socialinių paslaugų planuotojams bei visuomenės sveikatos specialistams.
Matydami, kur žmonės jaučiasi gerai, o kur jaučia stresą ar nejaukumą, atsakingi asmenys gali priimti tikslesnius sprendimus dėl viešųjų erdvių, infrastruktūros ar net pagalbos po nelaimių organizavimo.
Miestas ne tik pastatai, bet ir žmonės
Misūrio universiteto architektūros docentas Džeidis Amanas miestą vertina ne vien kaip pastatų, kelių ar infrastruktūros sistemą. Jam svarbu tai, kaip žmonės juda, jaučiasi ir sąveikauja su aplinka. Kartu su geografijos ir inžinerijos profesoriumi Timu Matisziumi Amanas atliko tyrimą, kuriame siekė suprasti, kaip miesto aplinka veikia žmonių emocijas.
Pirmasis jų žingsnis buvo išanalizuoti viešus „Instagram“ įrašus, kuriuose nurodyta buvimo vieta. Naudojant dirbtinį intelektą buvo vertinama įrašų tonacija, ar jie atspindėjo džiaugsmą, ramybę ar nerimą. Tuomet pasitelktos gatvių vaizdų nuotraukos iš „Google Street View“, kurios buvo analizuojamos kita dirbtinio intelekto priemone. Lyginant šių dviejų šaltinių duomenis buvo ieškoma ryšių tarp to, ką žmonės mato aplinkoje, ir kaip jie jaučiasi.
Rezultatas yra gana išsamūs emociniai žemėlapiai, parodantys, kuriose miesto vietose vyrauja teigiamos ar neigiamos nuotaikos. Tokie žemėlapiai gali būti naudojami ne tik analizei, bet ir realaus laiko stebėsenai. Tyrėjai jau dirba ties vadinamuoju miesto „skaitmeniniu dvyniu“ tai tarsi interaktyvi miesto versija, kurioje nuolat atnaujinama informacija apie žmonių emocinę būklę skirtingose vietose.
Greitesni sprendimai ir mažiau spėjimų
Tradicinės apklausos dažnai būna ribotos, jos užima daug laiko, apima nedidelį respondentų skaičių ir dažnai neatspindi dinamiškų pokyčių. Naudodami socialinių tinklų duomenis, mokslininkai gali greitai ir plačiai stebėti visuomenės nuotaikas. Tai ypač aktualu planuojant naujas viešąsias erdves, parkus ar atnaujinant miesto rajonus.
Pavyzdžiui, jei naujai įrengtas parkas susilaukia daug džiaugsmingų įrašų, galima išanalizuoti, kas būtent sukelia šias emocijas. Galbūt tai želdynai, gal ramybė, o gal galimybė bendrauti su kitais žmonėmis. Tokie duomenys leidžia geriau suprasti, kokios savybės padeda žmonėms jaustis gerai.
Technologija, kuri padeda žmonėms
Svarbu pabrėžti, kad dirbtinis intelektas nėra skirtas pakeisti žmogų. Kaip teigia profesorius Matisziw, šios technologijos esmė papildyti žmogaus sprendimus, padėti pastebėti dėsningumus ir tendencijas, kurios galbūt būtų likusios nepastebėtos.
Emocinių žemėlapių taikymas gali būti labai platus. Jie padeda ne tik planuoti viešąsias erdves, bet ir įvertinti, kur žmonės jaučiasi nesaugūs, kur reikėtų pagerinti apšvietimą ar infrastruktūrą. Taip pat šie duomenys gali būti naudingi po stichinių nelaimių, kai būtina greitai įvertinti gyventojų savijautą ir poreikius.
Ateities miestas gali tapti jaukus ir funkcionalus
Anot A. Amano, ateityje miesto informacinėse sistemose greta eismo ar orų prognozių gali atsirasti ir žmonių nuotaikos rodiklis. Tai leistų priimti sprendimus, kurie padeda miestui ne tik efektyviai veikti, bet ir būti jaukia vieta gyventi.
Toks požiūris rodo, kad miestų planavimas pereina į naują etapą, kuriame svarbiausias tampa žmogus, jo patirtis ir emocijos. Miestai tampa ne tik statinių ir infrastruktūros junginiu, bet ir gyvu organizmu, kurio nuotaika gali būti stebima, suprantama ir svarbiausia, tai keičiama į gerąją pusę.
