Vidutinis amerikietis savo telefoną per dieną patikrina daugiau nei 140 kartų ir juo naudojasi vidutiniškai 4,5 valandos. Net 57 procentai žmonių pripažįsta, kad jaučiasi „priklausomi“ nuo telefono.
Technologijų bendrovės, nuomonės formuotojai ir kiti turinio kūrėjai konkuruoja dėl mūsų dėmesio, todėl vis dažniau sudaromos palankios sąlygos dezinformacijai plisti.
Sudėtingame šiuolaikiniame informaciniame lauke kritinio skaitymo įgūdžiai reikalingi ir aktualūs kaip niekada anksčiau.
Deja, raštingumo situacija kelia rimtą susirūpinimą: skaitymo suvokimo rezultatai toliau prastėja. Dalis Z kartos tėvų savo mažiems vaikams garsiai neskaito, nes tai laiko varginančia prievole. Daugelis studentų nebeįstengia perskaityti visos knygos nuo pradžios iki pabaigos.
Socialiniai tinklai, siūlantys begalinį slinkimą ir itin lengvą turinio dalijimąsi, sukurti skatinti pasyvų įsitraukimą. Žmonės juos dažnai naudoja nuoboduliui ar stresui malšinti.
Pažinimo mokslininkas ir raštingumo ekspertė (šio teksto autoriai) tyrinėja, kaip žmonės apdoroja informaciją skaitydami. Remdamiesi savo tyrimais, jie teigia, kad gilusis skaitymas gali būti veiksmingas būdas priešintis dezinformacijai, taip pat mažinti stresą ir vienišumo jausmą.
Nors peržengti greitą teksto perbėgimą akimis nėra lengva, egzistuoja strategijų, kurios padeda stiprinti svarbiausius skaitymo įgūdžius.
Gilusis skaitymas ir „doomscrollingas“
Žmonės išmaniuosius telefonus ir socialinius tinklus naudoja dėl įvairių priežasčių: norėdami praskaidrinti nuotaiką, sulaukti dėmesio, užmegzti ryšius ar dalytis naujienomis. Tačiau ranka pasiekiamas begalinis informacijos srautas neretai sukelia informacijos perkrovą, trukdančią susikaupti ir priimti sprendimus.
Pažinimo mokslų tyrimai padeda paaiškinti, kaip nuolatinis slinkimas ekrane „trenruoja“ smegenis mąstyti pasyviai.
Siekdami kuo ilgiau išlaikyti žmones prisijungusius, socialinių tinklų algoritmai nuolat pateikia turinį, panašų į tą, su kuriuo vartotojas jau sąveikavo. Taip dar labiau sutvirtinami jo įsitikinimai. Be to, pasikartojanti informacija dažnai atrodo patikimesnė, ypač kai ją kartoja skirtingi šaltiniai. Šis reiškinys vadinamas iliuzinės tiesos efektu.
Gilusis skaitymas – tai sąmoningas informacijos apdorojimo būdas, kai tekstas vertinamas kritiškai, analitiškai ir empatiškai. Jis apima išvadų darymą, ryšių mezgimą, skirtingų požiūrių svarstymą ir įvairių interpretacijų kvestionavimą.
Toks skaitymas reikalauja pastangų. Kartais jis sukelia neigiamas emocijas – dirginimą ar sumišimą – ir ne visuomet būna malonus. Todėl natūraliai kyla klausimas: kodėl rinktis sudėtingą gilųjį skaitymą, jei galima tiesiog greitai slinkti tekstą ir jį paviršutiniškai peržvelgti?
Kaip motyvuoti protines pastangas?
Paviršutiniškas, automatinis slinkimas gali turėti netikėtų pasekmių. Didesnis išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų naudojimas siejamas su stipresniu nuoboduliu ir vienišumo jausmu. „Doomscrollingas“, t. y. nuolatinis blogų naujienų skaitymas, siejamas su intensyvesne egzistencine neramybe ir negatyvesniu požiūriu į žmones.
Tuo tarpu sutelktas dėmesys ir sąmoningai įdėtos pastangos, nors ir vargina, gali sustiprinti gyvenimo prasmės pojūtį ir pagilinti socialinį ryšį. Žmones motyvuoja užduotys, padedančios siekti asmeninių tikslų, ypač kai pastangos yra pastebimos ir įvertinamos kitų. Dėl to dalijimasis knygomis ir skaitymas bendruomenėje gali tapti veiksminga giliojo skaitymo skatinimo priemone.
Pavyzdžiui, mokytojas, vedantis mokinius per ilgesnius tekstus – romanus ar apysakas – ir kartu organizuojantis aktyvias diskusijas apie skaitomus kūrinius, stiprina jų teksto supratimą ir interpretavimo gebėjimus. Nors mokyklose vis dar diskutuojama, ar geriau skirti mokiniams ištisas knygas, ar tik ištraukas, tyrimai rodo, kad nuoseklus, ilgesnis skaitymas socialinėje aplinkoje gali skatinti ilgalaikį skaitymo malonumą.
Kalbant apie socialinį ryšį, patys socialiniai tinklai taip pat gali būti panaudoti teigiamai. Pavyzdžiui, „BookTok“ – populiari interneto bendruomenė, kurioje platformos vartotojai aptaria ir rekomenduoja knygas. Taip pat gausu išsamių filmų ir serialų analizių, kurios rodo, kad įsigilinęs skaitymas ir žiūrėjimas vis dar turi savo vietą net ir begalinio slinkimo kultūroje.
Kaip sąmoningai sulėtėti ir skaityti giliau?
Norint prasmingai susidoroti su nuolatiniu informacijos srautu, galima imtis konkrečių veiksmų. Šis procesas vargina, o mūsų dėmesys ir psichinės jėgos yra riboti, todėl svarbu tai pripažinti ir sąmoningai pasirinkti, kam ir kada skirti savo kognityvinius išteklius.
Vien supratimas, kaip skaitmeninio skaitymo įpročiai keičia smegenų veiklą, gali paskatinti formuoti naujus požiūrius ir atsakingesnius informacijos vartojimo įpročius. Kartais užtenka minutei stabtelėti prieš patikint ar pasidalijant informacija – tai jau sumažina pažeidžiamumą dezinformacijai. Kelios papildomos sekundės, skirtos sąmoningai įvertinti matomą teiginį, padeda atsispirti iliuzinės tiesos efektui. Vadinasi, net nedidelis sulėtinimas gali būti naudingas.
Gilusis skaitymas reiškia gebėjimą sąmoningai pasirinkti skaitymo tempą: prireikus sulėtinti, kad įveiktumėte sudėtingas pastraipas, pasimėgautumėte išraiškinga kalba, kritiškai įvertintumėte informaciją ir apmąstytumėte teksto prasmę. Tai tarsi dialogas su tekstu, o ne vien paviršinis faktų „surinkimas“.
Sąmoningumas nereiškia, kad niekada daugiau neleisite sau vakare paslinkti naujienų srauto. Tačiau tai reiškia supratimą, jog verta dažniau skirti dėmesį vienam tekstui, kryptingai su juo dirbti ir sąmoningai susidurti su kitokiomis nuomonėmis.
Pradėti galima nuo mažesnės apimties kūrinių – eilėraščių, apsakymų ar esė – o vėliau pereiti prie ilgesnių tekstų. Galite susitarti su bičiuliu ar šeimos nariu ir išsikelti tikslą perskaityti visą romaną ar negrožinės literatūros knygą.
Šį tikslą lengviau pasieksite suskaidę jį į mažesnes dalis: pavyzdžiui, skaitydami po vieną skyrių per dieną ir aptardami jį su savo skaitymo partneriu. Praktikuojant gilųjį skaitymą, ypač skaitant romanus, atsiveria nauji požiūriai ir idėjos, kurias vėliau galima toliau nagrinėti pokalbiuose – tiek gyvai, tiek interneto bendruomenėse.
