Skaitytojo pusryčiai. Gyvenimo sparnai. Kai negali pakilti (fotoistorija)

Agnė Šlivinskaitė

Pastarieji pusę metų – tai buvo vienas iš sunkiausių mano gyvenimo etapų. Vasara buvo kupina vienatvės, liūdesio ir didelio nuovargio. Padėjus tašką šios nemalonios istorijos pabaigoje, susidūriau su man artimų žmonių skausmu, praradimais ir gyvenimiškomis abejonėmis – momentais, kai ,atrodo, nebegalėsi pakilti iš bedugnės. Tai buvo dar sunkiau – stebėti draugo ašaras, kurias nežinai kaip sustabdyti.

 Tačiau, kartu sugebėjome įveikti  visas slogias mintis ir judėti toliau. Mes supratome, jog mūsų patirtis, mums suteikia stiprybės tolimesniam gyvenimui.

   Taip gimė šios fotoistorijos idėja – noras pasidalinti savo patirtimi ir taip padrąsinti kitus – su gyvenimo išbandymais kovojančius žmones. Tad dovanoju penkių, man artimų žmonių pamąstymus apie jų sunkiausius gyvenimų potyrius. 

   Tikiuosi, jog ši fotoistorija,  Jus, įkvėps ir ves link šviesos, nes viskas lieka tik praeityje, iš kurios galime pasisemti stiprybės kitiems gyvenimo mestiems iššūkiams.

„Take these broken wings and learn to fly…“

„Blackbird”, The Beatles
1968

„Sunkiausia – gyvenime jausti bejėgiškumą… Kai jauti, jog kažką darai ne taip… Jog esi ne ten, kur turėtum būti, bet neturi pakankamai drąsos, ryžto ir stiprybės, kad viską pakeistum. Todėl nuslopini neteisingumo jausmą, „nugrūdi“ abejones į pačias tolimiausias širdies kerteles, kur jas  lengviausia ignoruoti ir gyveni plaukdamas pasroviui bei apgaudinėdamas save, jog viskas gerai…„ 

Milda

„…kas gali būti blogiau, skaudžiau, nei artimųjų apatija? Kiekviename žingsnyje stengiesi, rodai geriausius rezultatus, bet, kodėl jie tavęs nepastebi? Atitolsti… Ir netenki jėgų judėti į priekį. Būna akimirkų, jog pasaulis tampa nebegražus ir niekas, atrodo, tavęs nesupranta. Bet šeima yra svarbiausia ir ji turėtų visada padėti pakilti, kad ir kokioje beviltiškoje situacijoje bebūt…“

Rimvydas
 

„Sunkiausias gyvenimo tarpsnis mane užklupo kai dar mokiausi mokykloje. Nelaukta žinia ,tada, idilišką gyvenimą, apvertė kardinaliai. Mane užklupo sunki liga. Nežinojau kaip su tuo susitvarkyti, kaip viską išgyventi. Sunkiausia buvo atrodyti stipria… Stengtis kovoti, net tada, kai atrodo nėra vilties… Tik pasitikėjimas kitais žmonėmis, žvelgimas į pasaulį per  „optimizmo prizmę“ man padėjo pakilti iš tamsios bedugnės, į kurią buvau įkritusi. Žmogus yra tikrai stipri būtybė, tik reikia leisti sau tai suvokti. Sunkiausiose gyvenimo situacijose neleiskite gyvenimo pilkumui jus pagrobti, pagalvokite, kad yra ir kita  gyvenimo pusė – šviesi, pilna nepatirtų nuotykių ir pasiekimų…“

Simona

„Skauda rankas, kojas… Skauda, kad ir kur eitum, kad ir ką bedarytum… Skauda, net akis… Daugiau nepajėgsiu „išspausti“ šypsenos… Nematai žmonių, kuriems rūpėjai, todėl jautiesi vieniša. Nors jie visada buvo šalia. Tikriausiai, jie ir yra mano sparnai… Kam galvoti apie tuos, kurie niekada daugiau nepagalvos apie tave? Kuriems nustojai egzistuoti… Pradedi viską iš pradžių. Tačiau, tai ir yra nuostabiausia. Laukia nauji horizontai… „

Laura

„Būna akimirkų, kai apninka blogos mintys. Atrodo, pasaulis slysta iš po kojų… Bet supranti, kad yra atvirkščiai – pasaulis yra tau po kojomis, tik reikia jį pasiekti… Tikėjimas savimi suteikia drąsos ir jėgų nepasiduoti. Nenuleidžiu rankų ir „kabinuosi nagais” į tai, kuo tikiu…„

Simonas

Fotografavo: Agnė Šlivinskaitė
Apipavidalinimas – Milda Poderytė
( Sparnai – piešti ranka ir unikalūs. Džiaugiuosi, jog šis žmogus buvo šalia ir padėjo įgyvendinti šią idėją)

„Skaitytojo pusryčiai“ – nauja „Laikas.lt“ rubrika, galinti tapti ir tavo tramplynu į žiniasklaidą! Kiekvieną pirmadienį atiduodame tribūną savo skaitytojams, o šauniausius dar ir apdovanojame specialiais prizais! Daugiau apie „Skaitytojo pusryčius“ čia.