Skambant sirenoms žinokite savo teises: štai kas jums priklauso darbo metu

Oro pavojaus įspėjimai praėjusią savaitę daugeliui lietuvių sukėlė ne tik įtampą, bet ir nemažai klausimų. Vieni skubėjo į priedangas, kiti svarstė, ar darbdavys apskritai gali reikalauti likti darbo vietoje net paskelbus pavojų.

Diskusijos greitai persikėlė ir į socialinius tinklus. Darbuotojai dalijosi istorijomis apie vadovus, kurie nenorėjo stabdyti darbo, o dalis darbdavių piktinosi, kad žmonėms už laiką slėptuvėje vis tiek turi būti mokamas atlyginimas.

Vis dėlto specialistai pabrėžia gana aiškų principą: darbuotojų saugumas tokiose situacijose yra svarbesnis už įprastą darbo organizavimą. Dėl to oro pavojaus metu galioja ne tik darbo teisės taisyklės, bet ir civilinės saugos reikalavimai.

Darbdavys negali drausti slėptis

Valstybinė darbo inspekcija aiškina, kad paskelbus oro pavojų darbuotojai turi teisę pasitraukti į priedangas ar kitas saugias vietas. Darbdavys tokiu atveju privalo aiškiai informuoti žmones, kaip elgtis, kur vykti ir kaip saugiai stabdyti darbus ar įrangą.

Teisininkai pabrėžia, kad darbuotojo gyvybė ir sveikata turi aukščiausią prioritetą. Jeigu kyla reali grėsmė, darbuotojai gali atsisakyti vykdyti nurodymus, kurie kelia pavojų jų saugumui.

Svarbu ir tai, kad už pasitraukimą į priedangą negali būti taikomos drausminės priemonės. Kitaip tariant, žmogus negali būti baudžiamas vien dėl to, kad reagavo į oficialų perspėjimą.

Ar už laiką slėptuvėje turi būti mokama?

Šis klausimas sukėlė daugiausia diskusijų. Dalis darbdavių viešai kėlė nepasitenkinimą, kodėl reikėtų mokėti atlyginimą darbuotojui, kuris tuo metu faktiškai nedirba.

Tačiau darbo teisės specialistai pateikia gana aiškų atsakymą. Jei darbuotojas vykdo darbdavio nurodymus ir dėl oro pavojaus privalo būti priedangoje, toks laikas laikomas darbo laiku.

Teisininkų aiškinimu, žmogus tuo metu negali laisvai disponuoti savo laiku, todėl jis išlieka darbdavio dispozicijoje. Dėl to šis laikotarpis turi būti įtraukiamas į darbo laiko apskaitą ir apmokamas kaip įprastas darbas.

Kada gali būti skelbiama prastova?

Vis dėlto yra ir išimčių. Jei oro pavojus trunka ilgiau, o darbuotojai objektyviai negali tęsti darbo funkcijų, darbdavys gali skelbti prastovą.

Tokiais atvejais apmokėjimo tvarka priklauso nuo situacijos ir prastovos trukmės. Trumpesniais laikotarpiais darbuotojams dažniausiai mokamas vidutinis darbo užmokestis, tačiau ilgesnėse situacijose gali būti taikomos mažesnės išmokos.

Specialistai primena, kad net ir tokiu atveju išmokos negali nukristi žemiau minimalios mėnesinės algos ribos.

Už pažeidimus darbdaviams gali grėsti atsakomybė

Teisininkai įspėja, kad reikalavimas likti darbo vietoje skambant sirenoms gali turėti rimtų pasekmių pačiam darbdaviui. Bus vertinama, ar darbuotojai buvo tinkamai informuoti, ar buvo sudarytos saugios sąlygos ir ar nebuvo nepagrįstai reikalaujama tęsti darbą pavojingoje aplinkoje.

Jei darbuotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, jis gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba darbo ginčų komisiją.

Specialistai taip pat primena vieną svarbų dalyką: ekstremalios situacijos metu svarbiausia yra žmonių saugumas. Dėl to darbo organizavimas turi būti pritaikytas taip, kad darbuotojai galėtų reaguoti greitai, aiškiai ir be baimės dėl galimų pasekmių atlyginimui ar darbo vietai.