Skandalas dėl „Kneecap“ albumo „Fenian“ reklamos: Londono transportas apkaltintas cenzūra

Kas nutiko su reklama

Airijos hiphopo trio Kneecap vadovas Danielis Lambertas teigia, kad reklaminiai plakatai, skirti naujam albumui „Fenian“, negalėjo pasirodyti Londono transporte be pataisų. Pasak jo, keičiant dizainą teko užtušuoti ir patį albumo pavadinimą, ir JK ministro pirmininko Keiro Starmerio pavardę.

Lambertas viešai aiškino, kad pirminė, necenzūruota versija esą nebuvo patvirtinta, todėl buvo pateiktas pakeistas, „užtušuotas“ maketas. Jis tvirtino, kad derinimai užtruko, o dėl to buvo praleisti reklamos terminai.

TfL versija ir ginčas dėl atsakomybės

Londono transportą prižiūrinti institucija Transport for London teigė, kad gavo tik jau cenzūruotą plakato versiją ir neprašė atlikti jokių pakeitimų prieš kampanijai prasidedant. Anot TfL atstovo, būtent pateiktas maketas ir buvo vertintas pagal reklamos taisykles.

Tuo tarpu Lambertas nurodė, kad reklamos pirkimo tarpininkai esą patvirtino: TfL neleidžia viešai rodyti žodžio Fenian, nes reklama turi būti „visiškai nešališka“ ir „nepolitinė“. Jis taip pat tvirtino, kad būtent sprendimas dėl patvirtinimo, net ir pateikus užtušuotą variantą, užtruko ilgiausiai.

Kodėl žodis Fenian kelia įtampą

Žodis Fenian istoriniame kontekste siejamas su XIX amžiaus airių respublikonų judėjimais, siekusiais atsiskirti nuo britų valdžios ir sukurti nepriklausomą Airijos respubliką. Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Airijoje jis taip pat ilgą laiką vartotas kaip įžeidimas airių nacionalistams, todėl išlieka jautrus viešojoje erdvėje.

Pati grupė albumu „Fenian“ bando žodį susigrąžinti ir perinterpretuoti, pateikdama jį kaip identiteto bei politinės laikysenos ženklą. Dėl to reklama neišvengiamai atsiduria ribinėje zonoje tarp meninės provokacijos ir institucijų reikalaujamo neutralumo.

Ne pirmas kartas Londono metro

Tai ne pirmas atvejis, kai Kneecap reklama Londone susiduria su apribojimais. Anksčiau grupė skelbė, kad Londono metro buvo atmestas plakatas su jų naudojamu simboliu, kurį TfL aiškino galinčiu sukelti „plačiai paplitusį ar rimtą įsižeidimą“ pagrįstai visuomenės daliai.

Šįkart ginčas persikėlė į klausimą, ar buvo cenzūruojamas konkretaus žodžio vartojimas, ar reklama tiesiog pateikta jau pakeista ir taip patvirtinta. Nepaisant skirtingų versijų, situacija vėl atkreipė dėmesį į tai, kaip viešajame transporte taikomos reklamos neutralumo taisyklės susiduria su politiniu menu ir jo komunikacija.