2026 m. sausio 16 d., penktadienį, Pietų Korėjos centrinio Seulo apygardos teismas nuteisė buvusį šalies prezidentą Jun Suk Jolį penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Jis pripažintas kaltu dėl veiksmų, susijusių su bandymu 2024 m. gruodį įvesti karinę padėtį ir trukdymu teisėsaugos institucijų darbui.
Tai pirmasis nuosprendis iš kelių baudžiamųjų procesų, pradėtų prieš buvusį prezidentą dėl jo vaidmens bandant įvesti karinę padėtį. Byla laikoma precedento neturinčia Pietų Korėjos politinėje ir teisinėje istorijoje.
Teismas Jun Suk Jolį pripažino kaltu pagal kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Tarp jų – trukdymas vykdyti įstatymus, mėginant blokuoti jo paties sulaikymą po karinės padėties paskelbimo, priešinimasis vykdant teismo sankcionuotą sulaikymo orderį, oficialių dokumentų klastojimas bei privalomų teisinių procedūrų, numatytų karinei padėčiai įvesti, nesilaikymas.
Skelbdamas nuosprendį teisėjas pabrėžė, kad Jun Suk Jolis pasitelkė prezidento apsaugos tarnybą siekdamas sutrukdyti teisėtus valstybės institucijų veiksmus. Tokie veiksmai, teismo vertinimu, reiškė valstybės tarnautojų darbo „privatizavimą“ asmeniniams politiniams interesams ginti. Teismo posėdis buvo transliuojamas tiesiogiai.
Skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė yra švelnesnė, nei reikalavo prokuratūra. Prokurorai teisme prašė skirti Jun Suk Joliui dešimties metų įkalinimo bausmę, argumentuodami, kad jo veiksmai kėlė grėsmę konstitucinei santvarkai.
Šis nuosprendis yra tik pirmasis iš aštuonių baudžiamųjų procesų, iškeltų buvusiam prezidentui. Atskirame procese Jun Suk Jolis kaltinamas maištu – pagal Pietų Korėjos įstatymus už tokį nusikaltimą gali būti skiriama mirties bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Numatoma, kad pagrindinėje byloje dėl kaltinimų maištu teismo sprendimas bus paskelbtas 2026 m. vasario mėnesį. Vis dėlto teisės ekspertai pabrėžia, kad reali mirties bausmės įvykdymo tikimybė yra itin maža, nes Pietų Korėjoje nuo 1997 m. galioja faktinis mirties bausmės vykdymo moratoriumas.
Bandymas 2024 m. gruodžio 3 d. įvesti karinę padėtį sukėlė didelį politinį ir visuomeninį sukrėtimą. Karinės priemonės galiojo mažiau nei šešias valandas – parlamentas jas greitai panaikino ir pradėjo prezidento apkaltos procedūrą.
Jun Suk Jolis tapo pirmuoju šalies istorijoje pareigas einančiu prezidentu, kuriam buvo išduotas sulaikymo orderis. Po pirmojo nesėkmingo bandymo jis buvo sulaikytas tik antrą kartą, kai tūkstančiai teisėsaugos pareigūnų perėmė jo rezidencijos kontrolę.
2025 m. balandį Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas patvirtino apkaltą ir galutinai nušalino Jun Suk Jolį nuo prezidento pareigų, pripažinęs, kad jis šiurkščiai pažeidė valstybės vadovo įgaliojimus.
Pats Jun Suk Jolis jam pateiktus kaltinimus neigia. Jis tvirtina, kad veiksmai, nulėmę bandymą įvesti karinę padėtį, buvo skirti „apginti valstybę nuo politinės blokados“, kurią, pasak jo, sukėlė opozicija, ir neperžengė prezidento įgaliojimų ribų.
Buvusio prezidento teisininkų komanda jau paskelbė ketinanti apskųsti teismo nuosprendį. Gynyba teigia, kad sprendimas yra politiškai motyvuotas ir teisiškai nepagrįstas, todėl sieks jo panaikinimo aukštesnės instancijos teisme.
