Europos Sąjunga rengia naujus reglamentus, kurie gali smarkiai apriboti „plug-in“ tipo hibridinių automobilių plėtrą. Automobilių pramonės atstovai skambina pavojaus varpais, nes toks žingsnis gali pakenkti ne tik klimato tikslams, bet ir tūkstančiams darbo vietų.
Šios kategorijos automobiliai turi du variklius – vidaus degimo ir elektrinį, o baterija gali būti įkraunama iš išorinio elektros šaltinio. Technologija nuolat tobulėja, naujausi modeliai jau geba įveikti daugiau nei 100 kilometrų vien tik elektra.
Tai leidžia tokius automobilius kasdienėje miesto eksploatacijoje naudoti visiškai be emisijų, o ilgesnėse kelionėse vis dar remtis vidaus degimo varikliu, užtikrinančiu didesnį nuvažiuojamą atstumą.
Ar nauji ES planai paveiks „plug-in“ hibridų pardavimus?
Nuo 2026 metų Briuselis planuoja keisti vadinamojo „Utility Factor (UF)“ skaičiavimo metodiką. Šis rodiklis parodo, kiek procentų atstumo automobilis nuvažiuoja elektriniu režimu, o kiek naudodamas benziną ar dyzeliną.
Naujas UF skaičiavimo būdas lems, kad „plug-in“ hibridai pagal ES standartus bus vertinami kaip mažiau ekologiški.
Šiuo metu tokie automobiliai leidžia realiai mažinti CO₂ emisijas, ypač miestuose, kur didžioji dalis kelionių vyksta elektra. Vidaus degimo variklis veikia tik ilgesnėse trasose. Tai itin svarbu regionuose, kuriuose vis dar trūksta pakankamos įkrovimo infrastruktūros.
Gamintojams šios technologijos taip pat buvo naudingos, mažesnės emisijos pagal galiojančias taisykles leido išvengti baudų. Tačiau pakeitus UF skaičiavimo tvarką, ši nauda išnyks. Tai reikštų aukštesnes šių automobilių kainas bei neišvengiamą pardavimų mažėjimą.
Pramonei reikia ne draudimų, o laiko prisitaikyti
Europos automobilių dalių gamintojų asociacija CLEPA, kuriai priklauso ir Lietuvos kaimyninės Lenkijos autodalių gamintojų bei platintojų asociacija SDCM, nesutinka su naujais planais.
Organizacijos atstovai pabrėžia, kad „plug-in“ hibridai jau dabar prisideda prie emisijų mažinimo ir daro tai praktiškai.
Klimato požiūriu didžiausia klaida dabar būtų atsisakyti veikiančių sprendimų. Šie automobiliai užtikrina apčiuopiamą emisijų mažinimą čia ir dabar, kol įkrovimo infrastruktūra dar nėra pakankamai išplėtota.
Jei norime išlaikyti dekarbonizacijos tempą ir kartu apsaugoti darbo vietas Europoje, būtina vadovautis strateginiu, o ne ideologiniu mąstymu. „Plug-in“ hibridai gali būti tiek planas A, tiek planas B – jie padeda klimatui, ekonomikai ir vairuotojams vienu metu.
Atimti iš jų statusą dabar būtų kaip griauti tiltą, kol dar nėra pastatytas naujas kelias, pabrėžė SDCM vadovas Tomasz Bębenas.
Elektromobilių gamyba vis dar susiduria su iššūkiais
Pramonė taip pat atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria elektromobilių gamintojai – augančios žaliavų kainos, geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių problemos stabdo perėjimą prie elektromobilumo.
Tuo tarpu „plug-in“ hibridai jau šiandien leidžia sumažinti emisijas ir nekelia tokių didelių gamybos rizikų.
Šios technologijos gamyba ir vystymas yra vienas iš Europos automobilių pramonės pamatų. Vien Lenkijoje ši pramonės šaka sukuria apie 330 tūkst. darbo vietų ir generuoja apie 32 mlrd. eurų metinių pajamų.
Ekspertai įspėja, kad įsigaliojus naujiems reglamentams dabartine forma, gamintojai gali sumažinti investicijas į hibridų vystymą. Tai paveiktų visą tiekimo grandinę, nuo gamyklų Lenkijoje iki fabrikų Ispanijoje ar Čekijoje.
CLEPA ir SDCM ragina Briuselį sustabdyti naujų taisyklių įsigaliojimą iki CO₂ normų peržiūros pabaigos. Tai leistų objektyviau įvertinti, kaip „plug-in“ hibridai prisideda prie transporto pertvarkos.
Sprendimas šiuo metu priklauso ES institucijoms. Automobilių pramonė tikisi konstruktyvaus dialogo ir sveiko proto. Šiuo atveju kalbama ne tik apie kovą su emisijomis, bet ir apie viso Europos pramonės konkurencingumą.
