Danijos Vikingų laivų muziejus pranešė apie išskirtinį radinį Øresundo sąsiauryje. Kelių šimtų metų senumo, gerai išlikęs laivo nuolaužos fragmentas pasirodė esąs ne tik didžiausias žinomas viduramžių prekybinis laivas, bet ir vienas technologiškai pažangiausių to laikotarpio laivų. Ypač daug dėmesio sulaukė faktas, kad reikšminga dalis jo statybai naudotos medienos atkeliavo iš dabartinės Lenkijos teritorijos.
Įspūdingas radinys aptiktas Øresundo sąsiauryje, maždaug 13 metrų gylyje. Nustatyta, kad tai – didžiausias iki šiol žinomas viduramžiais statytas krovininis laivas. Jo ilgis siekė beveik 28 metrus, plotis – apie 9 metrus, o aukštis – apie 6 metrus.
Laivas, pavadintas „Svælget 2“, išliko neįprastai geros būklės, nors po vandeniu praleido kelis šimtmečius. Dendrochronologiniai tyrimai parodė, kad jis buvo pastatytas apie 1410 metus. Analizė atskleidė, jog statyboms naudota mediena atkeliavo iš dviejų regionų – dabartinės Lenkijos ir Nyderlandų. Tai rodo, kad jau XV amžiaus pradžioje didžiuliai medienos kiekiai buvo sistemingai gabenami ilgesniais maršrutais, nei manyta iki šiol.
„Svælget 2“ buvo surinktas šiandieninėje Nyderlandų teritorijoje, o lenkiška mediena į statyklą atgabenta iš Pamario regiono. Ji nebuvo vienintelė žaliava – dalis medienos buvo gauta vietoje, tačiau lenkiška mediena sudarė itin svarbią laivo konstrukcijų dalį.
Laivo konstrukcija buvo labai pažangi pagal to meto standartus. Esant minimaliai įgulai, jis galėjo gabenti iki 300 tonų krovinio. Danijos Vikingų laivų muziejus šį laivą apibūdina kaip viduramžių prekybos stuburą. „Svælget 2“ buvo pajėgus įveikti didelius atstumus ir plaukioti pavojingais, klastingais vandenimis be gausios įgulos, todėl tapo itin ekonomišku sprendimu to meto prekybininkams.
„Svælget 2“ – Šiaurės Europos jūrų prekybos darbinis arklys
Radinys rodo, kad laivas buvo naudojamas prekybai Šiaurės Europos jūrose ir, tikėtina, atliko itin svarbų vaidmenį regioninėje ekonomikoje. Jo dydis ir keliamoji galia leido gabenti ne tik brangius, bet ir kasdienio vartojimo produktus.
„Tai aiškus įrodymas, kad prekybos objektu buvo kasdienio naudojimo prekės. Laivų statytojai išnaudojo tokias dideles galimybes gabenti stambius krovinius – druską, medieną, plytas ir pagrindinius maisto produktus“, – aiškina pagrindinis „Svælget 2“ tyrimų archeologas Otto Uldum.
Laivo nuolaužos buvo aptiktos narų, tyrusių sąsiaurio dugną. Tyrimai buvo sudėtingi ir truko daugiau nei dvejus su puse metų. Per šį laiką atlikta net 289 nardymai. „Svælget 2“ išlikimui pasitarnavo tai, kad jis nugrimzdo į keliolikos metrų gylį: gilesniuose vandenyse esanti nuolauža buvo apsaugota nuo bangų, audrų ir žmogaus veiklos, kuri sunaikino daugybę priekrantėje esančių laivų likučių.
Be pačios laivo konstrukcijos, archeologams pavyko aptikti ir gausybę kasdienio gyvenimo pėdsakų. Nuolaužose rasta laivo įrangos ir įgulos daiktų: puodų, stalo įrankių ir indų, dažytų medinių dubenų, batų, šukų, rožinių. Taip pat identifikuotos žuvies ir mėsos liekanos, atskleidžiančios, kuo maitinosi įgula kelionių metu.
Šis radinys suteikia unikalią galimybę pažvelgti į viduramžių Šiaurės Europos prekybos mastą ir organizaciją. „Svælget 2“ istorija liudija ne tik to meto laivybos technologinę pažangą, bet ir glaudžius ekonominius ryšius tarp Pamario, Nyderlandų ir Skandinavijos regionų.

