Lenkijai atmetant bendro karinio poligono steigimo idėją, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas tikina, jog tai – didelis Lietuvos diplomatijos pralaimėjimas.
„Iš Lenkijos pasiekusios žinios, kad Varšuva nepageidauja bendro poligono su Lietuva ir norėtų, jog jis būtų patrauktas toliau nuo valstybinės sienos, rodo didelį Lietuvos diplomatijos pralaimėjimą ir neatsakingą aukščiausių politikų veikimą (…). Žinia iš Varšuvos yra palanki ir populistams, kurie dabar nepraleis progos tuo pasinaudoti“, – penktadienio popietę asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė politikas.
„Lietuvos valdžia jau seniai nebemoka derinti veiksmų ar veikti diplomatiškai. Idėjos ir svarstymai viešinami nepasitarus su sąjungininkais, neatliekami būtini „namų darbai“, o pareiškimai skamba į visas puses – dažnai valstybės vadovai ir ministrai viešumoje vieni kitiems prieštarauja. Chaosas ir nekompetencija dominuoja tarpvalstybiniuose santykiuose“, – akcentavo jis.
V. Čmilytė-Nielsen: su mūsų užsienio politika pastaruoju metu ne viskas gerai
Konservatorių pirmininkui antrino Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen – anot jos, diplomatinės pastangos nebuvo pakankamos. Kartu politikės manymu, šis lenkų sprendimas gali būti susijęs su prasta Lietuvos valdžios atstovų vykdoma užsienio politika.
„Tai nėra labai gera žinia. Aišku, kad mūsų diplomatinės pajėgos, politikos lyderių pastangos buvo nukreiptos kalbėtis su mūsų artimiausiais sąjungininkais, tame tarpe – ir dėl bendro tokio sprendimo. Apmaudu, kad nepavyko. Matyt, gal kažkur reikėjo ir daugiau pastangų“, – Eltai teigė parlamentarė.
„Kitas dalykas, kuris yra svarbus, jog su mūsų užsienio politika pastaruoju metu ne viskas gerai. Yra labai daug blaškymosi, daug alternatyvių linijų nuo „Nemuno aušros“ iki valstiečių ir žaliųjų. Neįmanoma įsivaizduoti, kad artimiausi mūsų sąjungininkai to nepastebi. Manau, kad tai irgi daro žalą (…). Čia aš matau daug mūsų koalicijos klaidų, kurios įvairiausiose temose ataidi blogomis žiniomis – nuo investicinio klimato iki tokių mūsų kaimynų sprendimų“, – pridūrė ji.
Apie tai, jog Lenkija neketina dalyvauti kuriant Kapčiamiesčio karinį poligoną netoli Lenkijos sienos, pranešė šios šalies žiniasklaida. Ketvirtadienį Suvalkuose apsilankęs Lenkijos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Pavelas Bejda pabrėžė, kad Lenkija nėra suinteresuota tokiu sprendimu.
Lenkija, kaip pažymėjo ministro pavaduotojas, atidžiai stebi situaciją ir dalyvauja derybose, siekdama užtikrinti, kad bet kokia infrastruktūra būtų statoma tinkamu atstumu nuo Lenkijos sienos, be kita ko, dėl Seinų apylinkių gyventojų susirūpinimo.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
čia ne diplomatija kalta. Seinų krašto gyventojų prašymu buvo atmesta jungtis su Kapčiamiesčiu