Vokietijoje automobiliai vis dažniau stovi aikštelėse, o ne rieda keliais. Naujausias tyrimas rodo, kad statistinis naudotas automobilis per dieną nuvažiuoja tik apie 35 kilometrus. Per metus tai sudaro vos 12 775 kilometrus, tad daliai transporto priemonių daugiau darbo turi ne vairuotojai, o aplink jas besisukantys balandžiai.
Šie skaičiai ateina iš tyrimo Mobilumas Vokietijoje, kuriame analizuojami kasdieniai kelionių įpročiai. Apklausos apėmė daugiau nei 218 tūkst. namų ūkių ir per 421 tūkst. gyventojų. Duomenys rinkti nuo 2023 metų gegužės iki 2024 metų birželio, todėl vaizdas gana šviežias.
Svarbiausia žinia paprasta, vokiečiai vis mažiau remiasi automobiliu kaip pagrindine susisiekimo priemone. Kasdien važiuoja tik maždaug kas antras registruotas automobilis, o laikas prie vairo trumpėja. Tai verčia permąstyti, kiek realiai reikalingos gausios parkavimo aikštelės ir didėjantis automobilių parkas.
Automobilis nebėra pirmas pasirinkimas
Tyrimai, vykdomi Federalinės transporto ministerijos užsakymu, rodo nuoseklų poslinkį. Nors Vokietijoje registruota beveik 50 mln. automobilių, vidutiniškai po 1,2 kiekvienam namų ūkiui, vis daugiau žmonių renkasi kitus būdus keliauti. 2017 metais 44 proc. gyventojų automobilį laikė pagrindiniu transportu, o 2023 metais tokių liko 41 proc.
Mažėja ir kasdienės kelionės trukmė. 2008 metais vidutinė kelionė automobiliu trukdavo apie 50 minučių, o 2023 metais jau tik 40. Tai rodo ne vien sumažėjusį važiavimą, bet ir platesnį miestų bei gyvenimo ritmo pokytį.
Kas antras automobilis ilsisi
Dar vienas ryškus rodiklis yra naudojimo dažnis. Beveik pusė automobilių Vokietijoje nenaudojami kasdien, o jų funkcija tampa panaši į stovėjimo inventorių. Palyginimui, 2008 metais nejudėjimas kasdien buvo būdingas tik maždaug trečdaliui autoparko.
Žmonės dažniau persėda ant dviračių ar renkasi viešąjį transportą. Tam įtakos turi patogesnė infrastruktūra ir trumpesni kasdieniai maršrutai, ypač didmiesčiuose. Automobilis vis dažniau tampa pasirinkimu tik specifinėms kelionėms.
Elektriniai automobiliai išvažiuoja toliau
Tyrimas parodė ir pozityvią tendenciją elektromobilių naudai. Plečiantis įkrovimo tinklui ir mažėjant kasdieniams atstumams, vairuotojams lengviau pereiti prie elektrinių modelių. Matosi aiškus jų suvokimo ir naudojimo šuolis per pastaruosius metus.
Jei 2017 metais dauguma elektromobilių buvo naudojami tik trumpoms miesto kelionėms, dabar jų metinė rida beveik nesiskiria nuo benzininių ar dyzelinių automobilių. Apie 13 proc. elektromobilių savininkų reguliariai važiuoja ir į ilgas keliones, beveik tiek pat, kiek ir vidaus degimo automobilių vairuotojai.
Parkavimo vietų paradoksas
Nors automobilių naudojimas mažėja, poreikis viešoms parkavimo vietoms auga. 2017 metais jomis naudojosi apie 8 milijonai automobilių, o 2023 metais jau apie 10 mln. Ataskaita tiesiogiai nepaaiškina šio paradokso, tačiau tendencija akivaizdi.
Tikėtina, kad dalį spaudimo sukuria didesni automobiliai. Nuo 2017 metų padaugėjo namų ūkių, turinčių visureigius ar SUV tipo automobilius, jų dalis perkopė 20 proc. Tuo metu elektromobiliai sudaro apie 5 proc, taigi erdvę kiemuose ir gatvėse labiau užima masyvūs kėbulai.
Išvada apie mobilumo ateitį
Skaičiai gali nuliūdinti automobilių entuziastus, ypač „BMW“, „Audi“ ir „Volkswagen“ gerbėjus, mat dalis šių automobilių tampa labiau stovinčiais nei važiuojančiais. Vis dėlto vaizdas nėra vien tamsus, nes net 88 proc. suaugusių vokiečių turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
Tai reiškia, kad automobilis išlieka svarbus kultūriškai ir praktiškai, tik jo vaidmuo keičiasi. Vokietija pamažu juda link mišraus mobilumo, kuriame automobilis nebėra kasdienė būtinybė, o viena iš kelių lygiaverčių alternatyvų.
