Vengrija žengia pirmuosius žingsnius, siekdama suformuoti naują Ukrainai skeptišką aljansą Europos Sąjungoje – tokį planą patvirtino aukštas Vengrijos pareigūnas.
Bendradarbiavimas su Slovakijos premjeru Robertu Fico bei Čekijos lyderiu Andrejumi Babišu, anot Budapešto, galėtų tapti atsvara ES daugumos pozicijai dėl karo Ukrainoje.
Viktoro Orbono politinis direktorius Balazsas Orbanas tvirtino, kad Vengrija nori koordinuoti pozicijas su kitomis dviem valstybėmis, kurios vis dažniau reiškia abejones dėl ES karinės ir finansinės paramos Kijevui. Tai galėtų turėti įtakos būsimiems Europos Vadovų Tarybos sprendimams, kur reikalingas valstybių narių sutarimas – tiek dėl sankcijų, tiek dėl pagalbos skyrimo.
Naujas „Vyšegrado“ tipo formatas – be Lenkijos
Palyginimas su kadaise įtakinga Vyšegrado grupe skamba neatsitiktinai. Pastaroji buvo žinoma dėl koordinuotos migracijos politikos ir bendros konservatyvios laikysenos ES atžvilgiu.
Tačiau Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą 2022 metais išskaidė šį aljansą – Lenkija ėmėsi tvirtai palaikyti Ukrainą, o Vengrija pasirinko prorusišką kryptį.
Nors dabar Orbanas ir Babišas artėja prie panašių pozicijų, aišku viena – naujasis formatas neturės buvusio Vyšegrado grupės svorio.
Lenkija, vadovaujama centro dešiniųjų premjero Donaldo Tusko, išlieka vienu iš tvirčiausių Kijevo rėmėjų ir į Budapešto inicijuojamą aljansą jungtis nesiruošia.
Priešingai – Lenkijos ir Vengrijos diplomatiniai santykiai šiuo klausimu pastaruoju metu įtempti, o Orbanas Varšuvą kaltino karo psichoze.
Reguliarios konsultacijos prieš ES viršūnių susitikimus
Planuojama, kad šio naujojo trijų šalių aljanso pagrindas būtų reguliarūs susitikimai prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybos posėdį. Tai leistų koordinuoti balsavimus ir pateikti alternatyvius pasiūlymus, ypač svarbiais saugumo, gynybos ar sankcijų klausimais.
Balazsas Orbanas sakė tikintis, kad bendradarbiavimas netrukus taps aiškiai matomas, o iniciatyva įgaus aiškesnį kontūrą. Anot jo, tai ateis – ir vis labiau matysis. Toks darinys galėtų keisti jėgų pusiausvyrą ES, ypač kai kalbama apie konsensusą reikalingus sprendimus.
Vidaus iššūkiai: rinkimai artėja, reitingai krenta
Tiesa, tam, kad šis projektas įgautų ilgalaikę formą, pats Viktoras Orbanas pirmiausia turi išlaikyti valdžią. Po beveik 15 metų vadovavimo Vengrijai, jis artėjančiuose rinkimuose 2026 metais susiduria su iššūkiais – apklausos rodo, kad opozicijos lyderio Peterio Magyaro vadovaujama partija „Tisza“ gali rimtai konkuruoti su valdančiuoju „Fidesz“.
Balazsas Orbanas kaltina Europos Sąjungos institucijas tuo, kad jos, esą, organizuotai remia opoziciją Vengrijoje. Anot jo, tai – koordinuota kampanija, kurios tikslas – susilpninti dabartinę valdžią Budapešte.
Nepaisant politinių konfliktų su Briuseliu, Orbano atstovas tvirtino, kad Vengrija iš Europos Sąjungos trauktis neketina. „Mes norime likti. Esame šios bendrijos dalis“, – teigė jis interviu „Politico“.
Gali paveikti visos ES vienybę dėl Ukrainos
Jeigu toks aljansas visgi taps realybe, jis gali reikšmingai apsunkinti ES pastangas išlaikyti vieningą poziciją Ukrainos klausimu. Europos Sąjunga, siekdama išlaikyti tvirtą poziciją dėl sankcijų Rusijai ir finansinės pagalbos Ukrainai, remiasi bendru visų narių sutarimu.
Naujas skeptiškas blokas, net ir sudarytas tik iš trijų šalių, gali veiksmingai blokuoti ar vilkinti sprendimus. Tai reiškia, kad politiniai pokyčiai Vidurio Europoje turės pasekmių ne tik regiono mastu, bet ir visos ES atsparumo Rusijos grėsmėms prasme.
Ar ši iniciatyva taps tik trumpalaike taktika, ar išsivystys į nuolatinį bloką – priklausys nuo rinkimų rezultatų ir to, kaip sparčiai bus įgyvendinami bendri planai.
