Pavasarį daugelis žmonių laukia pirmųjų šiltesnių dienų, kad galėtų daugiau laiko praleisti lauke. Tačiau kartais net ir malonūs orai gali slėpti mažiau pastebimus atmosferos pokyčius. Meteorologai perspėja, kad artimiausiu metu Baltijos regioną gali pasiekti reiškinys, kuris jau pastebėtas pietinėje Europos dalyje – iš Sacharos dykumos atkeliavusios dulkių masės.
Tokios dulkių bangos formuojasi tuomet, kai stiprūs oro srautai pakelia smulkias smėlio daleles iš Šiaurės Afrikos dykumų ir perneša jas tūkstančius kilometrų. Kartais šios dalelės keliauja per Viduržemio jūrą, o vėliau pasiekia vis didesnę Europos teritoriją.
Pastarosiomis dienomis šis reiškinys jau buvo užfiksuotas Ispanijoje, Portugalijoje ir kai kuriuose Prancūzijos regionuose. Ten gyventojai galėjo matyti neįprastai rusvą dangų, o ant automobilių bei pastatų paviršių nusėdo smulkus dulkių sluoksnis.
Jeigu atmosferos srautai artimiausiu metu nesikeis, dalis šių dulkių gali pasiekti ir Lietuvą. Tokiu atveju dangus gali atrodyti kiek neįprastai – vietoje įprastos mėlynos spalvos gali pasirodyti gelsvas ar pilkšvas atspalvis.
Meteorologai aiškina, kad tai nėra debesys įprasta prasme. Tai itin smulkios mineralinės dalelės, kurios pakimba aukštesniuose atmosferos sluoksniuose ir gali išsilaikyti ore kelias dienas.
Be estetinių pokyčių danguje, šis reiškinys gali turėti ir praktinių pasekmių. Pavyzdžiui, padidėjęs kietųjų dalelių kiekis ore gali pabloginti oro kokybę.
Daugeliui žmonių toks pokytis gali būti beveik nepastebimas, tačiau jautresniems gyventojams gali atsirasti tam tikrų simptomų. Ypač tai aktualu sergantiems astma, alergijomis ar kitomis kvėpavimo takų ligomis.
Kartais tokios dulkių bangos sutampa su krituliais. Tokiu atveju gali pasirodyti reiškinys, kuris dažnai vadinamas „kraujo lietumi“. Lietaus lašai iš atmosferos išplauna dulkių daleles ir palieka rusvas ar rausvas dėmes ant paviršių.
Dažniausiai tokios žymės pastebimos ant automobilių, balkonų, langų ar pastatų fasadų. Po lietaus gali atrodyti, kad transporto priemonės padengtos plonu purvo sluoksniu.
Be to, didesnė dulkių koncentracija gali šiek tiek sumažinti matomumą. Saulė gali atrodyti blankesnė, o šviesa – tarsi praeinanti pro lengvą miglą.
Kartais tokie atmosferos pokyčiai sukuria ir įspūdingų vaizdų. Saulėtekiai bei saulėlydžiai gali tapti ryškesni, o dangus įgauti šiltesnius, oranžinius ar raudonus atspalvius.
Kai kuriais atvejais stebimi ir optiniai reiškiniai, vadinami parhelijais arba „saulės šunimis“. Tai šviesos atspindžiai atmosferoje, kurie gali atsirasti, kai joje yra daugiau smulkių dalelių.
Meteorologai pabrėžia, kad tokios dulkių bangos paprastai trunka neilgai. Kai pasikeičia atmosferos slėgio sistemos arba vėjo kryptis, dalelės išsisklaido ir oro kokybė vėl pagerėja.
Vis dėlto kol dulkės laikosi ore, rekomenduojama imtis kelių paprastų atsargumo priemonių. Jei dangus atrodo miglotas ar gelsvas, geriau kurį laiką vengti intensyvaus sporto lauke.
Žmonėms, kurie turi kvėpavimo problemų, patariama daugiau laiko praleisti patalpose ir stebėti oro užterštumo rodiklius.
Taip pat verta neskubėti plauti automobilių ar langų. Jei dulkių banga sutaps su lietumi, ant paviršių gali atsirasti naujų dėmių.
Nors toks reiškinys gali atrodyti neįprastas, mokslininkai primena, kad jis nėra retas. Atmosferos srautai nuolat jungia skirtingus žemynus, todėl kartais net tūkstančius kilometrų nutolusios dykumos gali turėti įtakos orams Europoje.
