Dainininkės Adele išvaizdos pasikeitimai sukėlė didelį susidomėjimą visame pasaulyje, tačiau pati atlikėja pabrėžia, kad jos transformacija nebuvo susijusi su svoriu ar dietomis. Ji nesilaikė nei protarpinio badavimo, nei atsisakė angliavandenių, nesekė stebuklingų mitybos planų. Tikroji jos pokyčių priežastis buvo nuoseklus fizinis aktyvumas ir rūpinimasis psichologine sveikata.
2020 metais viešumoje pasirodė Adele nuotraukos po įspūdingos metamorfozės ir ji buvo netekusi daugiau nei 45 kilogramų. Žiniasklaidoje netruko pasirodyti spėlionių apie vadinamąją SIRT dietą, kuri esą padėjo dainininkei. Ši mitybos sistema remiasi produktais, aktyvuojančiais sirtuinus, tai yra baltymus, atsakingus už medžiagų apykaitą ir ilgaamžiškumo procesus.
Tačiau pati Adele viešai ne kartą paneigė, kad laikėsi šios ar bet kurios kitos dietos. Ji akcentavo, jog kūno pokyčiai buvo rezultatas nuolatinio fizinio krūvio, kuris jai padėjo įveikti nerimą ir emocinius išgyvenimus po skyrybų.
Treniruotės tris kartus per dieną
Interviu žurnalui „Vogue“ Adele atvirai papasakojo, kad sunkiausiu gyvenimo laikotarpiu ji pradėjo sportuoti kasdien ir gana intensyviai. Rytą ji atlikdavo jėgos treniruotę, popietę eidavo pasivaikščioti arba užsiimdavo boksu, o vakare skirdavo laiko „kardio“ pratimams. Ji sportavo ne tam, kad sulieknėtų, o tam, kad pasirūpintų savo psichologine sveikata.
Dainininkė tuo metu nekoncertavo, neįrašinėjo muzikos, visą dėmesį skyrė sau ir sūnui. Reguliari fizinė veikla tapo jos kasdienybės dalimi, o kartu su asmeninio trenerio pagalba ji pastebėjo, kad gerėja ne tik savijauta, bet ir keičiasi kūno forma.
Be dietų, be apribojimų
Skirtingai nei buvo teigiama spaudoje, Adele nesilaikė jokių griežtų mitybos taisyklių. Ji neatsisakė jokių produktų, nesekė kalorijų, nevartojo mažiau nei įprastai. Priešingai, pradėjus sportuoti, ji valgė daugiau, nes kūnui reikėjo papildomos energijos atsigavimui. Kaip pati sakė, jokių badavimų, jokių planų, tiesiog aktyvus gyvenimo būdas ir rūpestis savimi.
Adele pavyzdys svarbus ne kaip dar viena lieknėjimo istorija, bet kaip liudijimas, kokią galią turi fizinis aktyvumas mūsų sveikatai, tiek fizinei, tiek emocinei. Ji nesiekė sulieknėti, bet norėjo rasti būdą, kaip susidoroti su vidiniais išgyvenimais. Ir jai tai pavyko. Kūno pokytis buvo tik šalutinis reiškinys kur kas svarbesnio proceso, tai meilės sau ir sveikatos atkūrimo. Tai priminimas, kad išorė nebūtinai atspindi tikslą. Kartais ji tik liudija apie kelionę į geresnę savijautą.
