Rusija neturi nei išteklių, nei ekonominės logikos lydėti kiekvieną savo šešėlinio laivyno tanklaivį ar kitą laivą Baltijos jūroje, teigia Estijos karinio jūrų laivyno vadas flotilės komodoras Ivo Värk.
„Rusija paprasčiausiai negali fiziškai saugoti visų šešėlinio laivyno laivų, esančių mūsų vandenyse. Jiems trūksta neišvengiamų pajėgumų, nors teoriškai gali naudoti laivų saugumo komandas – karius, dislokuojamus pačiuose laivuose.“, – Estijos televizijai sakė komandoras.
Tuo pat metu, anot Värk, Vakarų demokratijoms būtina parodyti jėgą Baltijos jūroje. Rusijos karinis jūrų laivynas pradėjo manevrus Baltijoje, prie kurių prisijungė ir Šiaurės laivyno laivai bei karinės oro pajėgos.
Nors „Interfax“ naujienų agentūra teigia, jog tai yra iš anksto planuoti mokymai, lieka neaišku, ar jie susiję su Maskvos grasinimais pradėti oficialiai saugoti šešėlinį laivyną regione.
NATO, anot Värk, kol kas nesiima jėgos demonstravimo, tam ir nebuvo skirta „Baltijos Sargybos“ misija. Tai operacija, kuri suvienija Baltijos jūros valstybių jūrų pajėgų žvalgybos informaciją, padeda ją centralizuotai valdyti ir paskirstyti pagal poreikį.
Šešėlinis laivynas ne toks ir paslaptingas, o naftos kainos – Rusijai problema
Saugumo ekspertas Karmo Tüür pridūrė, kad Kremlius tokiu būdu bando paneigti Vakarų naratyvą, esą Baltijos jūra tapo „vidiniu NATO ežeru“.
„Tai bandymas politiniu ir kariniu lygmeniu parodyti, jog NATO kontrolė čia nėra absoliuti“, – aiškino jis.
Tüür pabrėžė, kad dabartinės žemos naftos kainos, kartu su Vakarų sankcijomis, smarkiai mažina Rusijos, kaip naftos valstybės, potencialą.
„Šiandienos kainų fone logistika, tokia kaip šešėlinio laivyno karinis palydėjimas, paprasčiausiai neapsimoka. Jei Rusija pradėtų organizuoti tanklaivių konvojus – visa pelno logika išgaruotų“, – sakė analitikas.
Tarptautinė teisė ir Baltijos dilemų pavyzdžiai
Jūrų teisės specialistas Aleksandras Lott paaiškino, kad karo laivai, lydintys prekybinius laivus išskirtinėje ekonominėje zonoje, veikia laikydamiesi tarptautinės laivybos laisvės principų.
Jis priminė ES misiją ASPIDES Raudonojoje jūroje, kuri buvo organizuota reaguojant į hučių atakas prieš prekybinius laivus.
Tuo pat metu Lott pažymėjo, kad jei Rusijos karo laivai būtų pajėgūs užkirsti kelią inkarų tempimo incidentams, tokiems kaip „Balticconnector“ dujotiekio pažeidimas 2023 metų spalį, tokia veikla būtų tikrai sveikintina.
Šešėlis, kuris nelabai slepiasi
Grįžtant prie šešėlinio laivyno temos, Karmo Tüür suabejojo pačiu terminu „šešėlinis“, kalbėdamas apie laivus, tokius kaip „Jaguar“.
Pasak jo, šie laivai jau žinomi, sekami, jų maršrutai fiksuojami, todėl „šešėlio“ čia lieka mažai, ypač siaurose teritorijose, tokiose kaip Suomijos įlanka ar pati Baltija.
Laivas „Jaguar“ yra naujausias pavyzdys, kai Rusijos tanklaivis įplaukė į Estijos išskirtinę ekonominę zoną gegužės 13 dieną. Kitaip nei anksčiau sulaikytas tanklaivis „Kiwala“, kuris dvi savaites stovėjo prie Estijos krantų, „Jaguar“ ignoravo bandymus jį sulaikyti ir tęsė savo kelionę.
Tuo tarpu Rusija visai neseniai sulaikė Graikijos vėliava plaukiojusį tanklaivį „Green Admire“, kuris plaukė iš Sillamäe uosto į Roterdamą, nepaisant to, kad laikėsi iš anksto su Rusija, Estija ir Suomija suderinto saugaus maršruto per seklumų pilną Baltijos akvatoriją.
Rusijos galimybės veikti Baltijos jūroje yra labai ribotos, bet simboliškai jos spaudimas išlieka. Vakarai, NATO ir Baltijos šalys stebi, reaguoja ir adaptuoja savo strategiją. Tačiau vienas lieka aišku – šiame regione kiekvienas tanklaivis gali tapti politinio žaidimo dalimi.
