Daugelis sodininkų klysta manydami, kad vaismedžius galima palikti ramybėje vos pasibaigus jų žydėjimui.
Taip galvojo ir sodininkas, kuris prieš kelerius metus vos neprarado viso obuolių ir kriaušių derliaus, kai praleido kritiškai svarbų laikotarpį birželio mėnesį.
Dabar, kai jo medžiai duoda net dvigubai daugiau vaisių nei kaimynų, visi stebisi jo sėkme. O paslaptis yra ganėtinai paprasta – vienas konkretus darbas birželio viduryje, apie kurį daugelis net nesusimąsto.
Kodėl birželis toks svarbus vaismedžiams?
Birželis vaismedžiams yra itin svarbus laikotarpis. Tuo metu aktyviai formuojasi vaisiai, mezgasi pumpurai kitiems metams, sparčiai auga ūgliai, o medžiams ypač reikalingos maistinės medžiagos ir drėgmė.
Jeigu šio etapo nepaisyti, galima netekti ne tik šio, bet ir kitų metų derliaus.
Kaip tinkamai laistyti?
Drėgmės poreikį lengva patikrinti – tereikia įkišti pirštą ar kastuvėlį į dirvą maždaug dešimties–penkiolikos centimetrų gylyje. Jei ten sausa, tuomet metas laistyti. Daugelis klysta žiūrėdami tik į dirvos paviršių.
Laistymo vanduo turi pasiekti aktyviausias šaknis, kurios yra ties lajos pakraščiu, todėl vandenį reikia pilti aplink medžio vainiką.
Jauniems medeliams paprastai užtenka 20–30 litrų vandens, o suaugusiems iki 80 litrų. Svarbiausia ne dažnis, o gylis, geriau rečiau, bet gausiau.
Tręšimas birželio mėnesį
Trąšų pasirinkimas birželį tampa itin svarbus. Mėnesio pradžioje dar galima duoti truputį azoto, tačiau tik labai saikingai, nes per didelis jo kiekis skatina lapiją augti vaisių sąskaita. Labiau tinka karbamido tirpalas ar dilgėlių raugas su pelenais.
Nuo mėnesio vidurio akcentas pereina į fosforo ir kalio trąšas, kurios stiprina vaismedžių imunitetą ir padeda vaisiams nokti. Puikiai tinka superfosfato ir kalio sulfato tirpalas.
Kaip apsaugoti vaisius nuo kenkėjų?
Birželio pradžioje vaismedžius ypač puola vaisėdžiai – kirmėlių pažeisti vaisiai, nukritusios užuomazgos ir lipnios dėmės ant vaisių signalizuoja apie kenkėjų veiklą.
Norint apsaugoti derlių, reikėtų iškabinti feromonines gaudykles ir kas kelias savaites purkšti biologiniais preparatais. Taip pat būtina rinkti nukritusius vaisius, nes juose lieka daug kenkėjų lervų.
Genėjimas ir vaisių normavimas
Vasaros genėjimas birželį turėtų būti švelnus – šalinami tik pažeisti ar nepageidaujami ūgliai, o pernelyg sparčiai augančius ūglius galima nugnybti. Vienas dažniausiai ignoruojamų, bet itin svarbių darbų – vaisių normavimas.
Vaismedžiai suformuoja daugiau vaisių, nei gali užauginti kokybiškų, todėl reikia pašalinti smulkesnius, deformuotus ar pažeistus vaisių užuomazgas, paliekant stipriausius.
Mulčiavimas ir dirvos purenimas
Mulčiuojant galima išspręsti kelias problemas vienu metu – sulaikyti drėgmę, slopinti piktžoles, apsaugoti šaknis nuo perkaitimo ir pagerinti dirvos struktūrą. Tam tinka supuvusi žolė, kompostas, durpės ar žievės drožlės.
Mulčio sluoksnis turi būti apie penkis–aštuonis centimetrus, bet ne prigludęs prie pat kamieno. Jeigu mulčiuoti nėra galimybės, reikia reguliariai purenti dirvą po laistymo, taip pagerinama deguonies cirkuliacija šaknims.
Skirtingų vaismedžių poreikiai
Kiekviena vaismedžių rūšis turi ir savų niuansų. Obelys bei kriaušės yra mažiausiai reiklios, svarbiausia joms – laistyti reguliariai ir apsaugoti nuo kenkėjų. Vyšnios ir slyvos mėgsta dažnesnį, bet mažesnį laistymą, o persikams ir abrikosams būtina papildoma apsauga nuo lapų ligų.
Birželio pabaigoje sodininkas atlieka vadinamąją kontrolinę vaisių svėrimo procedūrą. Jis atsitiktinai surenka po 10 vaisių užuomazgų nuo skirtingų medžių ir pasveria. Jei vidutinis svoris nesiekia penkiolikos gramų, padidina laistymą ir tręšimą.
Jei viršija dvidešimt penkis gramus – normuoja papildomai. Būtent ši paprasta technika leidžia derlių padidinti net iki 30–40 proc.
Birželio darbai reikalauja daugiau atidumo, bet būtent nuo jų priklauso, ar rudenį bus galima džiaugtis gausiais, gražiais ir kokybiškais vaisiais.
