Goda Raibytė
Nuotr. Darius Jurevičius-Zaizras
Prieš 3 dešimtmečius Amerikoje užgimė slemas. Arba aistringa, nuoširdi ir gyva poezija, tuo pritraukianti nuo „tradicinės“ poezijos pavargusius ar išgąsdintus žmones.
Slemas jau kuris laikas vis tvirčiau įsitvirtina ir Lietuvoje: slemo vakarai tapo tradiciniais, vis daugiau renginių kviečia slemerius pasirodymams, o per Vilniaus knygų mugę išleista ir knyga (su DVD) – „Slemas Lietuvoje!“, į kurios pristatymą LITEXPO parodų rumuose rinkosi pasipuošę slemeriai ir slemo gerbėjai.
Kas keisčiausia (o galbūt ir geriausia) – tokios knygos atsiradimą finansavo Kultūros ministerija. Apie tai ir pasikalbėjome su vienu iš knygos sudarytojų – slemeriu Dariumi Jurevičiumi-Zaizru.
Kodėl nusprendėte leisti knygą ir dar labiau – rašyti projektą į KRF?
Projektą pateikė leidykla „Kitos knygos“, o mes, slemeriai (aš, Kudirka,Maša, Sigutė prie upės), leidyklos prašymu, aprašėme, kas per daiktas yra slemas, su kuo jis valgomas, kas galėtų būti knygoje, o kas – video diske.
Knyga tikrai, pavadinkime, netradicinio turinio. Labai įdomu, kaip argumentavote knygos išleidimo naudą, svarbą ir t.t.?
Buvo akcentuojama, kad deramą kultūros nišą slemas gali užimti tik tada, jei bus tinkamai propaguojamas ir populiarinamas, kad su knyga „Slemas Lietuvoje!” kūrėjai siekia supažindinti plačiąją auditoriją su slemo idėja, principais bei taisyklėmis, glaustai ir vaizdžiai pristatyti pasaulinę slemo istoriją, apžvelgti pačius svarbiausius lietuviškosios slemo istorijos įvykius ir pristatyti pačius perspektyviausius lietuviškos slemo autorius bei jų kūrinius.
Slemas visame pasaulyje turi dvi grupes: už viešumą ir prieš viešumą. Ar Lietuvos slemeriai vieningi? Ar nesipykote labai ruošdami knygą?
Natūraliai, slemeriams kilo klausimai, diskutavome, ar ne per anksti leisti knygą, gal likti pogrindy, gal patiems, be leidyklų, gamintis taip vadinamus „zinus“, bet dauguma pritarė idėjai, kad reikia pasinaudoti galimybe ir padaryti GERĄ knygą.
Ar ilgai truko knygos paruošimas?
Apie metus. Per kuriuos dar įvyko aibė slemo ne tik BIX bare (slemo renginiai čia vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį), bet ir kituose klubuose, festivaliuose. Evaldas Jansas per tuos metus kūrė filmą. Buvo rašomos esė, slemo manifestas, renkami straipsniai iš kultūrinės spaudos, interneto, slemeriai siuntė savo tekstus, atrenkamos fotografijos, video filmukai iš slemo vakarų. Medžiaga knygai vis pildėsi, gražėjo. Sukūrėm knygai karkasą, kurį po truputį užpildėm prisidėjus knygos dailininkui ir tekstų redaktorei.
Kokią sunkiausią kliūtį įveikėte?
Sunkiausia buvo sužiūrėti-prižiūrėti-nepamiršti klaidų pavardžių ir kitų smulkių kosmetinių, bet reikalingų dalykėlių.
Slemas susilaukia įvairiausių atsiliepimų ir reakcijų (ypač iš „tradicinių poetų“ ar jų poezijos mėgėjų) – kokių juokingiausių teko girdėti?
Tai, kad slemas kelia grėsmę lietuvių poezijai.
