Kasdienis peršalimas dažnai atrodo kaip nereikšminga smulkmena. Vis dėlto kai kuriems žmonėms jis gali signalizuoti, kad imuninė sistema neveikia taip, kaip turėtų. Nauji tyrimai, pasitelkiant vadinamąją „nosį mėgintuvėlyje“, atskleidžia, kas vyksta nosies gleivinėje užsikrėtus rinovirusu ir kodėl daliai pacientų paprastas kataras gali tapti rimta grėsme plaučiams.
JAV mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Ellen Foxman iš Jeilio universiteto, laboratorijoje sukūrė miniatiūrinius žmogaus nosies takų modelius – vadinamąsias „nosis mėgintuvėlyje“. Šie modeliai leido itin detaliai tirti, kaip atskiros nosies epitelio ląstelės reaguoja į užsikrėtimą rinovirusu, kuris yra dažniausia peršalimo priežastis.
Nosies epitelio ląstelės sudaro pirmąją organizmo gynybos liniją. Susidūrusios su virusu, jos siunčia signalus į įgimtą imuninę sistemą ir aktyvina interferonus – baltymus, padedančius stabdyti virusų dauginimąsi. Be to, interferonai skatina kaimynines ląsteles „įjungti“ apsauginius mechanizmus, taip ribojant infekcijos plitimą.
Pasitelkę pažangią vienos ląstelės RNR sekoskaitos technologiją, tyrėjai galėjo tiksliai stebėti, kokius signalus kiekviena ląstelė perduoda infekcijos metu. Kontroliuojamomis sąlygomis virusu užsikrėsdavo tik apie 1 proc. ląstelių, o imuninė sistema infekciją veiksmingai įveikdavo per kelias dienas.
Kas nutinka, kai interferonai neveikia taip, kaip turėtų?
Mokslininkai taip pat išbandė scenarijų, kai interferonų signalizacija yra dirbtinai nuslopinama. Pritaikius vaistą, blokuojantį interferonų veiklą, rinovirusas užkrėtė daugiau kaip 30 proc. nosies epitelio ląstelių. Tokiu atveju imuninė sistema perėjo į hiperaktyvų režimą: smarkiai padidėjo uždegiminių citokinų kiekis ir gleivių gamyba.
Esminį vaidmenį šioje perdėtoje reakcijoje atliko NF-κB faktorius – baltymas, reguliuojantis daugybę uždegiminių procesų. Tokia situacija primena sunkias rinoviruso sukeltas būkles žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga.
Pasak ekspertų, jei žmogus dėl, atrodytų, paprasto peršalimo „krenta nuo kojų“, tai gali reikšti interferonų gamybos sutrikimus. Kai kuriems žmonėms tokie sutrikimai gali būti susiję su genetiniais interferonų sistemos defektais.
Naujos terapijos galimybės ir galimi pavojai
Tyrimai, naudojant „nosį mėgintuvėlyje“, padeda geriau suprasti, kaip vystosi virusinės infekcijos, ir kurti tikslesnius gydymo metodus. Laboratorijoje buvo išbandytas vaistas rupintriviras, kuris anksčiau laikytas neveiksmingu gydant rinoviruso sukeltas infekcijas žmonėms. Šiuose modeliuose jis sugebėjo nuslopinti pernelyg stiprią imuninę reakciją. Tai leidžia manyti, kad ateityje vaistas galėtų būti naudingas pacientams, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, kuriems paprastas kataras neretai baigiasi sunkiomis komplikacijomis.
Kartu pabrėžiama, kad įsikišimas į imuninės sistemos veiklą reikalauja ypatingo atsargumo. Visiškas NF-κB veiklos blokavimas slopintų ne tik žalingą uždegimą, bet ir būtiną organizmo apsaugą nuo infekcijų. Todėl būsimi vaistai turės itin tiksliai suderinti du tikslus: sumažinti pavojingą, perteklinę imuninę reakciją ir kartu išsaugoti natūralią organizmo gynybą.
