Sloga – dažnas nosies gleivinės uždegimas, daugeliui suprantamas kaip „nieko rimto“, kol jis netampa kasdieniu vargu – čiauduliu, nuolat varvančia nosimi ir apsunkusiu kvėpavimu. Tačiau ne visos slogos vienodos – vienas atvejis gali būti peršalimas, kitas – alergijos požymis ar net bakterinė infekcija. Taigi, ką išduoda skirtingos slogos formos ir kada reikėtų sunerimti?
„Slogos nereikėtų nuvertinti ar ignoruoti – šis nekaltas uždegimas, kaip ir bet kuri kita liga, gali progresuoti ir peraugti į pavojų sveikatai keliančias komplikacijas, tad svarbu laiku ir tinkamai atpažinti slogos tipą bei taikyti jam skirtą gydymą“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė.
Jos teigimu, pacientai neretai slogos tipus painioja tarpusavyje, tad geriausia vengti savigydos ir pasikonsultuoti su vaistininku arba gydytoju.
„Turėjome pacientą – vyrą, kuris skundėsi ilgalaike sezonine sloga, pasireiškiančia gegužės–birželio mėnesiais. Jo nosis nuolat varvėdavo, akys ašarodavo, tad jis naudojo įprastus nosies lašus, skirtus peršalimo slogai palengvinti, tačiau jie nelabai padėjo – pasiūlėme išbandyti priešalerginį purškalą. Po kelių savaičių vyras grįžo pasidžiaugti, kad būklė žymiai pagerėjo ir jis buvo nukreiptas pas alergologą tolimesniam ištyrimui“, – istorija dalijasi vaistininkė.
Virusinė, alerginė ar bakterinė?
Vaistininkė pažymi, jog slogą, priklausomai nuo jos tipo, gali sukelti skirtingos priežastys – virusai, alergijos arba bakterijos.
„Alerginei slogai būdingos gausios, vandeningos ir skaidrios išskyros, čiaudulys, nosies ir akių niežėjimas bei ašarojimas, o kiti peršalimo simptomai, tokie kaip silpnumas ar gerklės skausmas, paprastai nepasitaiko. Ji trunka ilgiau nei 7–10 dienų, dažniausiai pasireiškia pavasarį arba kontaktuojant su alergenu“, – aiškina I. V. Aukštikalnienė.
Tuo metu virusinė sloga susijusi su peršalimu: išskyros skaidrios ir vandeningos, juntamas nosies užgulimas, gali dingti uoslė, bet nėra niežulio. Ligos eigai progresuojant, sekretas tirštėja, keičia spalvą – tampa gelsvas ar žalsvas. Taip pat gali pasireikšti gerklės skausmas, bendras silpnumas. Virusinė sloga paprastai praeina per 5–10 dienų ir dažnesnė šaltuoju metų laiku.
„Bakterinė sloga – dažniausiai žalsva, nemalonaus kvapo, pasižymi stipriu nosies užgulimu, tirštomis išskyromis, galvos skausmu ir karščiavimu“, – pažymi vaistininkė.
Kada vengti nosies plovimo?
Anot vaistininkės, nosies plovimas naudingas ne tik sergant, bet ir kasdienei nosies higienai bei gleivinės drėgnumui palaikyti.
„Jis padeda ir virusinės bei alerginės slogos metu, tačiau sergant bakterine sloga reikia būti atsargesniems: plovimo metu nenaudoti jėgos, prieš tai išsipūsti nosį ar panaudoti kraujagysles sutraukiančius lašus. Jei nosis visiškai užsikimšusi, plovimo geriau vengti“, – pataria I. V. Aukštikalnienė.
Jos teigimu, plovimams tinkamiausi jūros vandens purškalai – izotoniniai, skirti kasdienei higienai ir hipertoniniai – paburkimui mažinti bei gleivėms šalinti.
„Slogai gydyti skirti purškalai gali būti antialerginiai, atkemšantys arba hormoniniai. Antialerginiai mažina paburkimą, sekreciją ir čiaudulį, gali būti vartojami ilgiau ar profilaktiškai prieš augalų žydėjimą. Atkemšantys purškalai veikia greitai, bet trumpai, tinkami peršalus ar sergant virusine sloga, naudojami iki 5–6 dienų. Hormoniniai purškalai skiriami gydytojo – jie mažina uždegimą ir tinka ilgesniam gydymui“, – aiškina ji.
Sloga gali slėpti didesnes problemas
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pataria stebėti nosies išskyrų spalvą, konsistenciją, kiekį ir slogos trukmę. Taip pat atkreipti dėmesį į galvos ar veido skausmą, nuolatinį nosies užgulimą, karščiavimą, nuovargį, šaltkrėtį, kosulį ar dusulį – tai gali rodyti komplikacijas.
„Gelsva ar žalsva spalva gali rodyti virusinę ir bakterinę infekciją. Tirštos, klampios išskyros gali sukelti uždegimą. Nuolat ir gausiai varvanti nosis dažnai signalizuoja alergiją. Jei sloga tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – nurodo I. V. Aukštikalnienė.
Ji įspėja, jog tie patys virusai gali sukelti ir slogą, ir konjunktyvitą, nes plinta oro lašeliniu bei kontaktiniu būdu. Jie pažeidžia nosies ir akių gleivinę.
„Slogos komplikacijos gali būti įvairios – nuo sinusito, kai užsikemša sinusai ir jaučiamas spaudimas veido srityje, iki bronchito ar bronchiolito, kai infekcija nusileidžia į kvėpavimo takus ir sukelia kosulį bei dusulį. Jei sloga progresuoja, gali išsivystyti plaučių uždegimas – pakyla temperatūra, pasunkėja kvėpavimas, juntamas krūtinės skausmas, todėl būtina gydytojo pagalba“, – pabrėžia vaistininkė.
