Smidrai darže: sužinokite, kaip paruošti dirvą ir kaip užtikrinti stiprią šaknų sistemą
Smidrai – gardžios ir naudingos daržovės, parduotuvėse pasirodančios maždaug balandžio viduryje. Vis daugiau žmonių nori juos auginti patys, tačiau tam reikia laikytis kelių svarbių taisyklių. Viena svarbiausių – tinkamai paruošti vietą ir dirvą, kad augalai gerai prigytų ir vėliau džiugintų gausiu derliumi.
Sodinti smidrus galima skirtingai – priklausomai nuo to, ar renkatės jaunus daigus, ar brandesnes šakniastiebines dalis (karpas). Jauni daigai išauginti iš sėklų, jų šaknynas dar nėra stipriai išsivystęs, todėl derėti jie dažniausiai pradeda tik trečiais–ketvirtais metais po pasodinimo. Karpų atveju derliaus galima sulaukti greičiau – jau pirmais ar antrais metais. Įprastai smidrai sodinami iki balandžio vidurio.
Kaip paruošti vietą smidrams: griovelių gylis, dirva ir pradinės trąšos
Jeigu sodinate jaunus smidrų daigus, paruoškite apie 15 cm gylio griovelius. Augalus sodinkite palikdami maždaug 30–40 cm tarpus. Jei sodinate karpas, grioveliai turi būti gilesni – apie 30 cm.
Tarp eilių rekomenduojama palikti apie 120 cm. Jeigu planuojate auginti baltuosius smidrus, atstumai turėtų būti didesni – apie 150–160 cm, nes reikės daugiau vietos kaupams formuoti. Pačioje eilėje karpas sodinkite maždaug kas 40 cm.
Tiek daigams, tiek karpoms ypač svarbi dirva. Smidrams reikia derlingo, lengvo ir gerai drenuojamo grunto. Geriausia, kai dirvos rūgštingumas siekia apie 6,5 pH. Vieta turėtų būti saulėta ir apsaugota nuo stipraus vėjo.
Prieš sodinimą verta pasirūpinti ir pradiniu tręšimu – tam puikiai tinka perpuvęs mėšlas arba kompostas.
Baltieji ar žalieji smidrai: kuo jie skiriasi?
Baltieji ir žalieji smidrai iš tiesų yra tas pats augalas – skiriasi tik auginimo būdas. Spalvą lemia chlorofilas: kai ūgliai gauna šviesos, jie pažaliuoja.
Baltiesiems smidrams virš karpų supilami aukšti žemių kauburiai, kurie uždengia ūglius nuo šviesos. Dėl to chlorofilas nesusidaro, o ūgliai išlieka balti. Žalieji smidrai auginami lygioje lysvėje, kur ūgliai auga saulėje ir natūraliai tampa žali.
Skiriasi ir derliaus nuėmimo momentas. Baltieji ūgliai skinami tuomet, kai pradeda prasimušti pro supiltus žemių kauburius. Žaliuosius smidrus galima skinti, kai jie užauga maždaug iki 20 cm ilgio.
Pirmieji metai po pasodinimo: kaip prižiūrėti, kad smidrai derėtų iki 20 metų?
Tinkamai prižiūrimi smidrai gali derėti net iki 20 metų. Todėl ypač svarbi priežiūra pirmaisiais metais po pasodinimo – tuo metu augalai stiprina šaknų sistemą, o mūsų užduotis yra jiems padėti.
Viena svarbiausių priežiūros dalių – laistymas. Smidrus reikėtų laistyti reguliariai, kad dirva nuolat būtų lengvai drėgna. Tai ypač svarbu sausros metu: jei drėgmės trūks, besiformuojančios karpos gali išdžiūti.
Jauniems smidrams reikia ir pakankamai mineralinių medžiagų. Azotas dažniausiai naudojamas ūglių augimui skatinti – jis paprastai duodamas 2–3 kartus, dažniausiai nuo birželio pradžios iki rugpjūčio vidurio (vėliau tręšti nerekomenduojama, kad ūgliai spėtų sumedėti iki žiemos). Fosforas ir kalis svarbūs šaknų vystymuisi – jie dažniausiai įterpiami anksti pavasarį, dar prieš vegetacijos pradžią. Kompleksines NPK trąšas galima naudoti pavasarį, prieš pasirodant ūgliams.
Kompostą ir perpuvusį mėšlą patogiausia barstyti rudenį, paskleidžiant tarp eilių.
Taip pat būtina reguliariai ravėti – priešingu atveju piktžolės konkuruos su smidrais dėl maisto medžiagų ir drėgmės.
Prieš žiemą verta smidrus pamulčiuoti, kad karpos būtų apsaugotos nuo šalčio. Tam tinka šiaudai arba sausų lapų sluoksnis.
