Pastarosiomis savaitėmis Rusijos regionus ir laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas purto degalų krizė. Keliuose regionuose fiksuojami rimti benzino tiekimo sutrikimai, o kainos šuoliuoja aukštyn. Ypač sudėtinga situacija Kryme, kur kai kurios degalinės liko visiškai be degalų.
Pranešimus apie krizinę situaciją skelbia tiek vietos žiniasklaida, tiek populiariausi „Telegram“ kanalai. Pasak šaltinių, vienose degalinėse benzinas išnyko visiškai, kitose pasirodo tik trumpam, todėl susidarė nuolatinis deficitas. Tokia padėtis ne tik kelia nepatogumų vairuotojams, bet ir grasina iššaukti rimtesnes logistikos bei ekonomines pasekmes.
Ekspertai mano, kad degalų stygiaus priežastis – sistemingi Ukrainos gynybos pajėgų smūgiai Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai. Atakos nutaikytos ne tik į saugyklas, bet ir į pačius gamybinius cechus, be kurių gamyba tampa neįmanoma. Tai, pasak analitikų, ir yra pagrindinis degalų trūkumo veiksnys.
Degalų deficitas Kryme
Krymas šiandien tapo labiausiai nuo krizės kenčiančiu regionu. Rugpjūčio 14 „Telegram“ kanalas „Crimean Wind“ paskelbė nuotrauką iš vienos degalinės, kurioje degalų kainų lentelėje prie populiariausio AI-95 benzino markės degalų stulpelio puikavosi vien nuliai. Tai reiškė visišką atsargų išsekimą.
Praėjus vos kelioms dienoms, rugpjūčio 19, iš prekybos ėmė dingti ir AI-92 markės benzinas. Situaciją dar labiau paaštrino augančios kainos – degalai pabrango 50-90 kapeikų už litrą. Kol kas stabiliai tiekiamas tik dyzelinas, tačiau ir jo atsargų tvarumu abejojama.
Rusijos kontroliuojama Krymo „Kuro ir energetikos ministerija“ oficialiai aiškina, kad trūkumas kilo dėl pristatymo problemų per Kerčės sąsiaurį. Vis dėlto dauguma ekspertų sutinka, kad pagrindinė priežastis – būtent Ukrainos dronų smūgiai.
Degalų krizė kituose regionuose
Degalų stoka apėmė ne tik Krymą. Transbaikalijoje AI-95 markės benzino degalinėse nebėra visiškai, o likutis parduodamas tik juridiniams klientams. Vladivostoke fiksuojami tiek AI-92, tiek AI-95 trūkumai.
Buriatijoje ir Primorės krašte dėl riboto tiekimo kainos šoktelėjo dar labiau – vidutiniškai 5–10 rublių už litrą. Tai sukėlė didelį pasipiktinimą tarp vietos vairuotojų, kuriems kuro išlaidos jau sudarė nemažą dalį kasdienio biudžeto. Tokie pokyčiai rodo, kad problemos tapo sisteminės ir negali būti paaiškintos vien logistikos sunkumais.
Smūgiai Rusijos infrastruktūrai
Ukrainos dronų atakos pastaraisiais mėnesiais vis dažniau nutaikytos į strateginius Rusijos energetikos objektus. Rugpjūčio 15 užsiliepsnojo naftos perdirbimo gamykla Syzrane, o dar anksčiau buvo smogta Novošachtinsko gamyklai Rostovo srityje. Šie incidentai dar labiau apsunkino šalies kuro balansą.
Svarbu pabrėžti, kad atakos smogia ne tik saugykloms, bet ir gamybinėms grandims. Be šių cechų net ir turint atsargų kuro gamyba tampa praktiškai neįmanoma. Dėl to tiekimas sutrinka ne dienoms, o savaitėms.
Galimos pasekmės Rusijos ekonomikai
Degalų trūkumas jau dabar trikdo regioninę logistiką – pristatymų grandinės vėluoja, o prekių gabenimas brangsta. Analitikai įspėja, kad užsitęsus situacijai, tai gali sukelti ne tik kainų augimą, bet ir platesnį ekonomikos lėtėjimą.
Kuro kainų šuolis ir jo stygius ypač pavojingi žemės ūkiui, transporto įmonėms ir net karinėms struktūroms. Be stabilaus kuro tiekimo kyla grėsmė, kad kai kuriuose regionuose sustos dalis transporto paslaugų, o tai dar labiau paaštrins socialinę įtampą.
Degalų krizė kaip naujas karo frontas
Šiandien jau akivaizdu, kad degalų krizė tapo nauja karo su Rusija dalimi. Ukrainos pajėgų smūgiai į strateginius energetikos objektus duoda rezultatų, kurie pasireiškia ne tik fronto linijose, bet ir Rusijos gyventojų kasdienybėje.
Degalinės be kuro, augančios kainos ir nusivylusių žmonių eilės tampa akivaizdžiu ženklu, kad karas persikelia į energetikos bei ekonomikos sritis.
