Kirgizijos vyriausybė žengė netikėtą, bet strategiškai svarbų žingsnį. Pranešama, kad ketinama įsigyti karinę techniką iš Pietų Korėjos, taip dar labiau atsitraukdama nuo ilgus metus laikyto pagrindinio sąjungininko Rusijos.
Krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad šiuo metu rengiama sutartis dėl dviejų „KAI KUH-1 Surion“ sraigtasparnių pirkimo, kurių vertė siekia apie 71 mln. JAV dolerių. Šis sprendimas siunčia aiškią žinutę Kremliui: net artimiausi partneriai ima abejoti Maskvos patikimumu.
Ir nors Rusija vis dar išlaiko karinį bei ekonominį svorį regione, Kirgizija pasirenka alternatyvas dėl to, kas nutiks, jei Rusija savo žvilgsnį nukreips į buvusias sovietines respublikas.
Šiuo metu Rusijos gynybos pramonė veikia karo režimu. Visi gamybiniai resursai metami į frontą Ukrainoje, o Vakarų sankcijos stipriai apribojo technikos atsargų papildymą.
Tai reiškia, kad net ištikimi Rusijos partneriai, tokie kaip Kirgizija, susiduria su rizika įsigyti techniką, kurios aptarnavimas taps kone neįmanomas dėl atsarginių dalių stygiaus.
Todėl Seulas tampa strategiškai patrauklia alternatyva ir ne tik dėl techninės įrangos kokybės, bet ir dėl tiekimo saugumo. Pietų Korėjos pasiūlyti „KUH-1 Surion“ sraigtasparniai jau pripažinti kaip modernūs, patikimi, lengvai pritaikomi tiek karinėms, tiek civilinėms užduotims.
„KAI KUH-1 Surion“ – tai dviejų variklių vidutinės klasės daugiafunkcis sraigtasparnis, sukurtas bendradarbiaujant su „Airbus Helicopters“. Jis gali būti naudojamas transporto, paieškos ir gelbėjimo, medicinos evakuacijos, policijos operacijoms ar net gaisrų gesinimui. Pagrindinis modelis pritaikytas devyniems kareiviams ir keturių žmonių įgulai.
Priklausomai nuo paskirties, „KUH-1“ gali būti aprūpintas radaru, kėlimo gervėmis, gaisro gesinimo sistemomis ar net šarvuotu korpusu.
Jis aprūpintas dviem „General Electric“ T700 varikliais, kurių kiekvienas turi daugiau nei 1 300 kW galios. Be to, integruota moderni avionika, įskaitant autopilotą su sraigtasparnio stabilizavimu ore ir apsaugos sistemas, tokias kaip infraraudonųjų spindulių grėsmių aptikimo įranga.
Kirgizijos sprendimas pasirinkti būtent Pietų Korėją yra ne tik techninis, bet ir politinis pareiškimas. Ilgą laiką laikytas Maskvos satelitu, šis Centrinės Azijos regionas rodo norą savarankiškiau spręsti saugumo klausimus.
Ir jei tokie signalai sklinda iš šalių, kurios ilgus metus glaudžiai bendradarbiavo su Rusijos gynybos sektoriumi, tai gali tapti tendencijos pradžia.
Be to, KAI jau žengia į tarptautinę rinką. 2024 metų pabaigoje pirmieji „Surion“ sraigtasparniai buvo parduoti Irakui, o ateityje šis modelis gali tapti patraukliu pasirinkimu ir kitoms valstybėms, ieškančioms alternatyvų rusiškai technikai.
Galbūt Kirgizijos pasirinkimas kol kas skamba kaip išimtis, bet besikeičiantis geopolitinis peizažas rodo, kad net ir ištikimiausi sąjungininkai ieško naujų kelių, kai seni tampa per rizikingi. Ir kai sraigtasparnių pirkimas tampa žinia, siunčiančia signalą apie didesnius pokyčius, galima tikėtis, kad tokie sandoriai yra tik pradžia.
