Europos Komisija svarsto keisti taisykles, pagal kurias keleiviams mokamos kompensacijos už vėluojančius ar atšauktus skrydžius. Ir tai nėra vien techninis reglamentų pakoregavimas – pasiūlymai sukėlė nemažai ginčų tiek tarp keleivių teisių gynėjų, tiek tarp oro transporto bendrovių.
Pirmiausia verta paminėti, kad šiuo metu galiojančios taisyklės – tai garsusis „Reglamentas (EB) Nr. 261/2004”, kuris jau beveik du dešimtmečius apibrėžia, kada ir kiek keleivis turi teisę gauti kompensacijos, jei jo skrydis vėluoja, atšaukiamas arba jei nepavyksta įlaipinimas dėl perpildymo.
Šiuo metu kompensacijos gali siekti net 600 eurų – priklausomai nuo atstumo ir vėlavimo trukmės. Tačiau dabar siūloma šias ribas peržiūrėti.
Kas keičiasi?
Pagal naująjį pasiūlymą, Europos Komisija norėtų, kad kompensacijos būtų išmokamos tik tuo atveju, jei skrydis vėluoja bent penkias valandas. Šiuo metu keleiviai gali tikėtis išmokos, jei vėlavimas siekia tris valandas. Tai reikštų, kad didelė dalis dabartinių atvejų, kai keleiviai gauna pinigines kompensacijas, būtų paprasčiausiai nurašyti.
Aviakompanijos, žinoma, tokią idėją palaiko, nes jų teigimu, tokia tvarka padėtų sumažinti išlaidas, ypač mažesnėms bendrovėms, kurios vis labiau jaučia spaudimą dėl didėjančių veiklos kaštų. Tačiau keleivių interesus ginančios organizacijos šį siūlymą vadina regresu.
Jos akcentuoja, kad keliautojai praras realų svertą prieš oro linijas – dabar kompensacijos yra ne tik atlygis, bet ir tam tikra prevencinė priemonė, verčianti bendroves laikytis skrydžių grafiko. Jei ši paskata sumažės, esą daugės vėlavimų, o keleiviai liks be piniginės atsvaros.
Kodėl tai svarbu?
Europos Sąjungos oro erdvėje kasdien vyksta tūkstančiai skrydžių, o vėlavimai yra absoliuti kasdienybė. Kiekviena tokia situacija keleiviui gali reikšti papildomas išlaidas, sugadintus planus ar net prarastas darbo valandas.
Dėl to aiškios ir griežtos kompensavimo taisyklės buvo laikomos vienu iš keleivių apsaugos pavyzdžių. Bet pokyčių šalininkai sako, kad dabartinė sistema dažnai išnaudojama piktnaudžiaujant, pavyzdžiui, kai skundai pateikiami net ir dėl vos kelių minučių vėlavimo, nes bandoma prisikabinti prie formalių sąlygų.
Siūlymas sukelia ir papildomų klausimų. Ar tai nepažeis vienodų sąlygų principo? Ar nebus taip, kad didžiosios oro linijos susidoros lengviau, o mažosios pradės taikyti dar daugiau paslėptų taisyklių, kuriomis išvengiama atsakomybės? O galbūt tai bus tik pirmas žingsnis link didesnio pokyčių paketo?
Galutinis sprendimas – dar nepriimtas
Europos Komisijos siūlomi pakeitimai dėl kompensacijų už skrydžių vėlavimus gali turėti didelį poveikį keleiviams. Remiantis 2024 metų duomenimis, daugiau nei 287 milijonai keleivių Europoje patyrė skrydžių atšaukimus ir vėlavimus .
Jei kompensacijų slenkstis būtų padidintas nuo trijų iki penkių valandų, net 85 proc. keleivių, kurie šiuo metu turi teisę į kompensaciją, prarastų šią galimybę . Tai reikštų, kad milijonai keliautojų nebegautų finansinės kompensacijos už patirtus nepatogumus dėl skrydžių vėlavimų. Šiuo metu naujosios taisyklės dar yra tik pasiūlymų stadijoje – galutinį žodį tars Europos Parlamentas ir ES Taryba.
Kol kas diskusijos vyksta tiek Briuselyje, tiek tarp nacionalinių vartotojų teisių gynėjų. Keleiviams belieka stebėti, kaip klostysis šis procesas. Nors oro transportas po pandemijos sparčiai atsigauna, o kelionių kiekiai auga, išlieka ir sena tiesa – keliautojas visuomet labiau pažeidžiamas nei oro linija.
Būtent dėl to kiekvienas pokytis, mažinantis apsaugą ar galimybes atgauti patirtus nuostolius, turi būti vertinamas ne pagal tai, kiek padeda verslui, o kiek paliečia žmonių kasdienybę. Jei šis pasiūlymas bus priimtas, kompensacija už trijų valandų vėlavimą taps praeitimi, o keleiviai liks vien tik su viltimi, kad skrenda su punktualiais pilotais.
