Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) per pandemiją įjungė naują skaitmenizacijos pavarą: kėlėsi į internetą, debesiją ir ėmė taikyti naujos kartos IT sprendimus. Ir nors ryšių bei technologijų poreikiai augo, viena sritis – IT saugumas – vis dar lieka apleista.
„Telia“ duomenimis, mobiliųjų planų augimas SVV segmente per pandemijos metus išaugo 4,5 karto, debesijos paslaugų – 40 proc., o smulkaus verslo persiunčiamų duomenų srautai šviesolaidžiu padidėjo beveik penktadaliu.
„Pasaulinė pandemija SVV įmonėms negailėjo iššūkių, o kai kurie sektoriai, tokie kaip turizmo, maitinimo ir apgyvendinimo, iki šiol dar tik bando atsitiesti. Kita vertus, pandemija visos šalies mastu paskatino SVV skaitmenizaciją ir tai aiškiai atspindi jų technologijų naudojimo pokyčiai“, – sako „Telia“ smulkaus ir vidutinio verslo vadovas Vygintas Domarkas.
Investavo į ryšio pajėgumus
Kaip pastebi V. Domarkas, prieš daugiau nei metus pasaulyje prasidėjus pandemijai, esamos SVV įmonės kraustėsi dirbti iš biurų į namus, o naujai įsikūrusios ten ir pradėjo veiklą. Natūralu, tai gerokai išaugino mobiliųjų paslaugų poreikius.
„Telia“ skaičiuoja, kad nuo pandemijos pradžios mobiliesiems skirtus planus rinkosi puspenkto karto daugiau verslo klientų ir net 37 proc. užsisakė neribotą duomenų kiekį. Aktyviau SVV bendrovės rinkosi ir neribotus duomenis suteikiančius nešiojamojo interneto planus – tokių padaugėjo 30 procentų.
Pokyčiai matomi ne tik mobiliojo, bet ir fiksuoto interneto rinkoje: smulkaus verslo persiunčiamų duomenų srautai per pastaruosius metus išaugo 19 proc., o iš 13–39 darbuotojus turinčių įmonių kas dešimta (12 proc.) pasididino šviesolaidinio interneto greitaveiką.
IT ūkio priežiūrą perleidžia profesionalams
Pasak V. Domarko, interneto duomenų kiekio ir spartos augimą pirmiausia diktavo debesijos paslaugos ir vaizdo skambučiai. Vien „Telia“ debesijos paslaugų poreikis nuo pandemijos pradžios išaugo 40 proc.
„Debesija ir duomenų laikymas joje pamažu tampa norma, įprasta praktika ne tik tarp didelių įmonių, bet ir smulkaus bei vidutinio verslo segmente. Tai svarbus žingsnis į priekį, kadangi debesija padeda užtikrinti duomenų pasiekiamumą visur ir visada, o kartu prisideda prie verslo tęstinumo“, – sako jis.
Dar viena teigiama tendencija – vis daugiau įmonių renkasi kompiuterių nuomos ir priežiūros paslaugas. Lietuvoje tai jau yra populiaru tarp didžiausių įmonių, tačiau jomis vis dažniau naudojasi ir mažesni verslai ir tik kelerių metų klausimas, kada tokios paslaugos taps įprastu verslo modeliu.
Kibernetinis saugumas apleistas
Tačiau viena sritis vis dar stokoja SVV dėmesio ir investicijų – tai kibernetinis saugumas. „Telia“ duomenimis, į papildomus saugumo sprendimus, virtualaus privataus tinklo (VPN) paslaugas smulkios ir vidutinės įmonės pastaraisiais metais Lietuvoje nebuvo linkusios daugiau investuoti.
„Saugumas vienodai svarbus visiems verslams, kad ir kuo jie užsiima. Jau ne sykį galėjome įsitikinti, kad vienas įsilaužimas, verslo ar klientų duomenų nutekėjimas gali ne tik atnešti didelių nuostolių, bet ir smarkiai pakenkti įmonės reputacijai, todėl smulkaus verslo atsipalaidavimas kelia nerimą“, – sako V. Domarkas.
Ekspertas viliasi, kad toks požiūris per artimiausius 2–4 metus pasikeis ir SVV įmonių supratimas apie kibernetines grėsmes išaugs.
Kartu jis atkreipia dėmesį, kad saugumas nėra atskira verslo ekosistemos dalis – jis apima viską, todėl siekiant jį užtikrinti svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieną grandį, įvertinti jos rizikas ir į jas atsižvelgti. Net aukščiausio lygio techninė ir programinė įranga saugumo negarantuos, jei spragų yra kitur, pavyzdžiui, darbuotojai naudoja silpnus slaptažodžius ar prie darbo sistemų jungiasi nesaugiais asmeniniais įrenginiais.
