Siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo grėsmių skaitmeninėje erdvėje, Seimo narė konservatorė Daiva Ulbinaitė parengė įstatymų pataisas, siūlančias uždrausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais. Jaunesni negu 16 metų vaikai, jos teigimu, galėtų jais naudotis tik su patvirtintu tėvų leidimu.
„Tai yra pirmas sisteminis bandymas apibrėžti skaitmeninę pilnametystę. Tai kova už mūsų vaikų emocinę sveikatą, tai ir nacionalinio saugumo reikalas. (…) Vaikų saugumas ir socialiniai tinklai nesuderinami. Kalbame ne tik apie vis didėjančią priklausomybę nuo socialinių tinklų, bet ir apie realias grėsmes vaikų sveikatai, raidai, psichikai ir net gyvybei. Amžiaus – pilnametystės cenzas galioja tokiems pavojingiems dalykams kaip tabakas, alkoholis ar lošimai, skaitmeninėje erdvėje taip pat turi būti aiški riba, nuo kada asmuo laikomas skaitmeniniu pilnamečiu, galinčiu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“, – penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė D.Ulbinaitė.
„Todėl siūlau nustatyti, kad socialiniais tinklais būtų galima naudotis nuo 16 metų ir įpareigoti socialinius tinklus taikyti veiksmingas amžiaus patikrinimo sistemas, ne tik varneles“, – pridūrė ji.
Parlamentarė parengė tai numatančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos, Elektroninių ryšių įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.
Jos teigimu, įstatymo pataisos įpareigotų socialinių tinklų platformas įdiegti technologines priemones, kurios leistų realiai patikrinti vartotojų amžių. Nesilaikant šio reikalavimo, platformoms būtų taikoma administracinė atsakomybė.
Pagal siūlomą projektą, socialinio tinklo paslaugų teikėjui, nesilaikančiam nustatytų amžiaus patikros įsipareigojimų, būtų skiriama bauda: už pirmą pažeidimą nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, už pakartotinį – nuo 1,5 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.
D. Ulbinaitės nuomone, dėl šios iniciatyvos laukia ilga diskusija, bet ją pradėti reikia.
„Laukia nelengvas kelias, kuris būtinas dėl mūsų vaikų ir visuomenės saugumo (…) Ekspertai vis dažniau įspėja: dabartinis nepilnamečių apsaugos lygis skaitmeninėje erdvėje yra nepakankamas“, – sakė D. Ulbinaitė.
Jos teigimu, kasdien internetu naudojasi apie 97 proc. nepilnamečių, beveik pusė 13–17 metų paauglių savo telefoną tikrina nuolat, kas ketvirtas vaikas jau turi priklausomybę nuo išmaniojo telefono.
Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus parengta apžvalga apie skaitmeninės pilnametystės teisinį reglamentavimą rodo, kad vis daugiau valstybių imasi konkrečių sprendimų.
Prancūzija yra nustačiusi 15 metų skaitmeninės pilnametystės ribą ir įpareigojusi platformas taikyti amžiaus patikrą. Graikija taiko 15 metų ribą ir įdiegė specialią tėvų kontrolės bei amžiaus tikrinimo programėlę.
Australija įvedė 16 metų ribą socialiniams tinklams ir įpareigojo platformas imtis realių veiksmų, kad jaunesni vartotojai negalėtų registruotis. Rumunijoje svarstomi projektai, numatantys 16 metų ribą ir sankcijas platformoms. Neseniai paskelbta, kad ir Ispanija ketina stiprinti amžiaus tikrinimo reikalavimus ir judėti griežtesnio reguliavimo kryptimi.
Kaip pastebi D. Ulbinaitė, Skaitmeninių paslaugų akte (SPA) nepilnamečių apsauga įvardijama kaip vienas pagrindinių Europos Sąjungos (ES) politikos tikslų, o labai didelės interneto platformos privalo vertinti sistemines rizikas nepilnamečiams ir jas mažinti.
