Sodas per kelis mėnesius virsta žaliu rojumi: vijoklis, kuris uždengia viską per vieną sezoną
Amerikinis trimetis (Campsis radicans) – įspūdinga, egzotiškai atrodanti vijoklinė gėlė iš bignonijinių šeimos. Natūraliai ji auga Jungtinėse Valstijose, o Lietuvoje ir Lenkijoje dažnai sodinama soduose dėl spartaus augimo: per metus gali paaugti apie 2–3 metrus, o ūgliai užauga iki maždaug 10 metrų ilgio. Paprastai žydėjimas prasideda birželį ir tęsiasi iki rugsėjo.
Žiedai formuojasi ant vienmečių ūglių. Jie yra vamzdelio (trimito) formos, susitelkę į didesnes kekes ir labai puošnūs. Spalvos gali būti įvairios – nuo kremiškų ir geltonų iki oranžinių bei raudonų, nors šviesių, kremiškų atspalvių veislės sutinkamos rečiau. Po žydėjimo augalas gali subrandinti ankštis primenančius vaisius, tačiau mūsų klimato sąlygomis tai įvyksta nedažnai.
Šis vijoklis prastai apsivynioja aplink atramas, nes jo ūgliai gana stori ir ne itin lankstūs. Jis lipa prisitvirtindamas orinėmis prisitvirtinimo šaknelėmis, kurios geriausiai sukimba su lygiomis ir tvirtomis dangomis, pavyzdžiui, pastatų sienomis ar medžių kamienais.
Ne tik žiedai, bet ir lapija dekoratyvi: tamsiai žali, šiek tiek dantytais kraštais lapai gali siekti iki 35 cm ilgį, o rudenį nusidažo geltonai ir raudonai. Auginama nemažai veislių, tarp populiaresnių minimos:
- „Flamenco“ – ryškiai raudonai oranžiniais žiedais, užauga maždaug iki 6–10 m;
- „Judy“ – itin gausiai žydinti geltonais žiedais;
- „Flava“ – geltonžiedė veislė, dažniausiai pasiekianti apie 5–8 m;
- „Ursynów“ – lenkiška veislė su raudonai oranžiniais žiedais, pasižyminti geru atsparumu;
- „Gabor“ – veislė su plytų raudonumo žiedais.
Sodinimas ir auginimas
Planuojant auginti amerikinį trimetį, verta žinoti, kad jis mėgsta derlingą dirvą su molio ir humuso priemaiša, o tinkamiausias pH – apie 6,5–7,2. Vis dėlto augalas gana pakantus ir gali augti ne tik idealiomis sąlygomis. Svarbiausia – palaikyti tolygią, vidutinę dirvos drėgmę.
Vijokliui patinka saulė, todėl dažniausiai jis sodinamas pavasarį (balandį–gegužę) arba vasaros pabaigoje (rugpjūtį–rugsėjį). Jauniems sodinukams reikia reguliaraus, bet saikingo laistymo, o įsitvirtinę augalai paprastai geriau ištveria trumpesnes sausras. Drėgmę dirvoje padeda išlaikyti mulčiavimas.
Tręšimą rekomenduojama pradėti gegužę ir tęsti birželį bei liepą. Dažniausiai pakanka 2–3 tręšimų per sezoną. Persistengus augalas gali pernelyg suvešėti, o ūgliai nespėja sumedėti iki žiemos, todėl padidėja apšalimo rizika. Pirmą kartą tręšti verta gegužės viduryje, o paskutinį – ne vėliau kaip antroje liepos pusėje.
Svarbus priežiūros darbas – genėjimas, atliekamas kovą. Tuomet pašalinami pažeisti, apšalę ir nulūžę ūgliai, dažnai iškerpami ir tie, kurie žydėjo praėjusiais metais. Tai skatina augalą geriau šakotis ir gausiau krauti žiedus.
Amerikinis trimetis laikomas gana atspariu šalčiui: dauguma ūglių spėja sumedėti iki pirmųjų šalnų, nors dalis gali apšalti. Pavasarį apšalusias dalis paprastai pakanka išgenėti. Jaunesnius augalus verta papildomai apsaugoti nuo šalčio, ypač prie šaknų kaklelio, o senesni dažniausiai sėkmingai peržiemoja ir be sudėtingos apsaugos.
Kur jis geriausiai praverčia sode
Dažniausiai amerikinis trimetis sodinamas tam, kad apželtų tvoras, pergoles, pavėsines, sienas ar specialiai įrengtas atramas. Jis puikiai tinka uždengti mažiau patrauklias sodo vietas. Vis dėlto verta prisiminti, kad prie tinklų jis kimba prasčiau, o aplink plonus elementus paprastai nesivynioja.
Tankūs lapai sudaro savotišką žalią sieną, kuri gali saugoti nuo vėjo ir kaitrios saulės, todėl šį vijoklį verta sodinti šalia poilsio zonų. Kartais jis naudojamas ir miesto erdvėse, pavyzdžiui, apželdinant triukšmą slopinančias užtvaras, taip pat puošiant įėjimus į sodus ar parkus.
