Sodininkai jau seniai atsisakė pelargonijų: Ši egzotiška gėlė akimirksniu pakeis kiemo vaizdą
Kana, dar vadinama paciorečniku, pastaraisiais metais vis dažniau grįžta į gėlynus kaip ryškus, tropinį įspūdį kuriantis akcentas. Šis daugiametis augalas išsiskiria dideliais lapais ir įspūdingais žiedynais, todėl net viena kana gali vizualiai pakeisti visą rabatą.
Natūraliai kana kilusi iš tropinių ir subtropinių Amerikos regionų, todėl mėgsta šilumą ir saulę. Priklausomai nuo veislės, ji paprastai užauga nuo kelių dešimčių centimetrų iki maždaug 1–1,5 metro, o lapai gali būti žali arba rusvai raudoni.
Kaip ir kada sodinti?
Kanas į gruntą saugiausia sodinti tada, kai nebelieka pavasarinių šalnų rizikos, dažniausiai gegužės viduryje. Norint ankstesnio starto, šakniastiebius galima pradėti auginti vazonuose jau vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, laikant šviesioje patalpoje, kur temperatūra apie 15–18 laipsnių Celsijaus.
Geriausiai kanoms tinka saulėta, nuo vėjų bent kiek apsaugota vieta. Dirva turėtų būti derlinga ir laidi vandeniui, o jos reakcija dažniausiai rekomenduojama silpnai rūgšti.
Priežiūra vasarą
Didžiausia klaida auginant kanas yra nereguliarus laistymas karščio metu. Šis augalas mėgsta drėgmę, todėl per sausras jį verta laistyti gausiau, ypač jei kana auga lengvesnėje, greitai perdžiūstančioje dirvoje.
Žydėjimo laikotarpis paprastai tęsiasi nuo liepos iki pirmųjų rimtesnių šalnų rudenį, todėl maisto medžiagų poreikis būna didesnis. Praktikoje dažnai pasiteisina kompostas ar biohumusas, o intensyviai augančioms kanoms svarbu ir pakankamas kalio bei fosforo kiekis, kad formuotųsi gausūs žiedynai.
Ką daryti rudenį ir žiemą
Nors kana yra daugiametis augalas, Lietuvos sąlygomis ji neperžiemoja dirvoje, nes yra jautri šalčiui. Po pirmųjų rudeninių šalnų šakniastiebius reikėtų iškasti, nusausinti ir laikyti sausoje, vėsioje, bet nuo šalčio apsaugotoje vietoje iki pavasario.
Laikymo sėkmę dažniausiai lemia du dalykai: šakniastiebiai neturi būti per šlapi, bet ir neturi visiškai išdžiūti. Dėl to sodininkai dažnai juos laiko dėžėse su lengvai drėgnu durpių ar pjuvenų sluoksniu ir periodiškai patikrina būklę.
Norint išryškinti egzotinį kanų efektą, jos ypač įspūdingai atrodo derinamos su žemaūgėmis jurginų veislėmis, dekoratyvinėmis žolėmis ar kitais ryškiais vasariniais augalais. Aukštesnės kanos gali tapti fonu žemesnėms gėlėms, o pasodintos prie vandens telkinio krašto sukuria kurortinę nuotaiką, jei tik vieta pakankamai saulėta.
Kanas galima auginti ir vazonuose balkone ar terasoje, tačiau tuomet dar svarbiau užtikrinti reguliarų laistymą ir tręšimą. Vazonuose augalai greičiau perdžiūsta, o maisto medžiagos išplaunamos, todėl priežiūros ritmas turi būti nuoseklus visą sezoną.
