Sideratiniai augalai padeda kovoti su dirvožemio kenkėjais – vielagraužiais ir nematodais. Tai augalai, kurie ne tik valo ir tarsi dezinfekuoja žemę, bet ir praturtina ją maistinėmis medžiagomis, ypač azotu. Dėl to dirva tampa derlingesnė ir palankesnė kultūriniams augalams.
Pagrindinis sideratų poveikio principas – jų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos. Kai kurių rūšių audiniuose gausu eterinių aliejų ir glikozidų, kurie dirvožemyje sudaro vielagraužiams nepalankias sąlygas ir juos atbaido.
Kiti sideratiniai augalai pasižymi fitoncidinėmis savybėmis. Jie veikia kaip natūralūs dirvos „dezinfekuotojai“: slopina lervų ir nematodų vystymąsi bei mažina jų plitimą.
Be to, sideratai gerina dirvožemio struktūrą. Žemė tampa puresnė, geriau praleidžia vandenį ir orą, o tokios sąlygos dirvožemio kenkėjams yra mažiau palankios.
Vielagraužiai dažniausiai įsikuria tankiuose, prastai aeruojamuose ir nederlinguose dirvožemiuose. Įterpus į dirvą sideratų žaliąją masę, ji palaipsniui suyra ir išskiria junginius, kurie kenkėjus papildomai silpnina.
Vienas veiksmingiausių augalų kovai su nematodais yra serenčiai. Jų šaknys ir antžeminė dalis išskiria medžiagas, kurios slopina šių kenkėjų vystymąsi ir mažina jų populiaciją dirvožemyje.
Serenčiai taip pat purena dirvą ir gerina jos struktūrą, todėl oras ir drėgmė lengviau pasiekia gilesnius dirvos sluoksnius.
Šie augalai ypač naudingi ten, kur planuojama auginti svogūnus ar česnakus. Serenčiai padeda sumažinti kenkėjų ir kai kurių ligų sukėlėjų kiekį, todėl būsimasis derlius dažnai būna gausesnis ir sveikesnis.
Dar vienas vertingas sideratinis augalas – baltoji garstyčia. Ji praturtina dirvožemį azotu ir lengvai augalams pasisavinamais fosfatais.
Garstyčių audiniuose esantys aliejai veikia kaip natūralūs antiseptikai ir kenkėjus atbaidančios medžiagos. Dėl to dirvožemis tampa nepalankus daugeliui dirvos kenkėjų, įskaitant ir vielagraužius.
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad baltoji garstyčia priklauso tai pačiai šeimai kaip ir kopūstai. Todėl jos nerekomenduojama sėti ten, kur planuojama auginti kopūstus ar kitas kryžmažiedes daržoves.
Labai vertinama ir facelija. Ji tinka beveik visiems dirvožemio tipams ir yra puikus priešsėlis daugeliui daržovių.
Facelija išskiria fitoncidus, kurie padeda dezinfekuoti dirvą ir slopina tiek vielagraužių, tiek kitų dirvožemio kenkėjų aktyvumą. Be to, ji gali mažinti kai kurių ligų sukėlėjų plitimą.
Šis augalas turi gerai išsivysčiusią šaknų sistemą, todėl efektyviai purena ir gilesnius dirvožemio sluoksnius. Dėl to pagerėja drėgmės ir oro patekimas į dirvą.
Įterpta į dirvą facelijos žalioji masė greitai suyra ir tampa vertingu organinių trąšų šaltiniu, didinančiu dirvos derlingumą.
Naudinga ir nasturtė. Ji gerai auga įvairiuose dirvožemiuose, puošia daržą ir kartu padeda atbaidyti dalį kenkėjų.
Nasturtės šaknys ir žalioji masė pasižymi dezinfekuojamuoju poveikiu. Be to, šis augalas pritraukia naudingus vabzdžius, kurie padeda palaikyti natūralią pusiausvyrą darže.
Vis dėlto nasturtės turi vieną ypatybę – jos linkusios gausiai pasisėti pačios. Todėl nužydėjusius augalus verta laiku pašalinti, jei nenorima, kad kitais metais darže atsirastų daug savaiminių daigų.
Sideratams dažnai priskiriama ir medetka. Ji ne tik puošia daržą, bet ir prisideda prie kai kurių kenkėjų bei ligų plitimo mažinimo.
Medetkos dažniausiai sodinamos lysvių pakraščiuose arba tarp daržovių eilučių – taip jos veikia kaip natūralus apsauginis barjeras.
Kaip ir nasturtės, medetkos taip pat gali gausiai pasisėti pačios. Jei daigų prisidaugina per daug, juos galima praretinti arba panaudoti kaip papildomą žaliąją trąšą.
Kad sideratiniai augalai būtų kuo veiksmingesni, svarbu juos sėti tinkamu laiku. Dažniausiai jie sėjami anksti pavasarį, prieš sodinant pagrindines kultūras, arba rudenį, jau nuėmus derlių.
Pavasarinė sėja ypač reikšminga, nes tuo metu dirvožemyje dažnai būna aktyviausi vielagraužiai. Sideratai padeda sumažinti jų kiekį dar iki daržovių sodinimo.
Augant sideratiniams augalams, jų žaliąją masę būtina laiku įterpti į dirvą. Geriausia tai daryti tuomet, kai augalai dar nėra sumedėję ir nepradėję brandinti sėklų.
Tokiu atveju organinės medžiagos greitai suyra, praturtina dirvą maistinėmis medžiagomis, o kartu išsiskiria ir aktyvūs junginiai, slopinantys kenkėjus.
Norint dar stipresnio poveikio, galima sėti skirtingų sideratinių augalų mišinius, pavyzdžiui, derinti žirnius, aliejinius ridikus, garstyčias ar rapsus.
Tokios kombinacijos padeda geriau subalansuoti dirvožemio maistinių medžiagų sudėtį ir efektyviau slopina skirtingų rūšių kenkėjus.
Naudojant sideratinius augalus, daržas gali būti saugomas ekologiškai, be cheminių preparatų. Kartu gerėja dirvos sveikata, derlingumas ir būsimų derlių kokybė.
