Bene neįprastai dažnai klausiama, ar pavasarį reikia karpyti pelargonijas (geranijas), jeigu jos jau buvo apkarpytos rudenį. Geriausia vadovautis pačio augalo išvaizda. Jei krūmelis kompaktiškas, tolygiai apaugęs lapais ir atrodo tvarkingas, papildomo karpymo nereikia. Tačiau ištįsusios, apačioje nuplikusios šakos, vadinamos „lazdomis“, yra aiškus signalas, kad be sekatoriaus neapsieisite. Pelargonija turėtų būti vešli ir tvarkinga, o ne išsikerojusi bei plika apačioje.
Dažniausiai tokia problema kyla dėl šviesos trūkumo. Viršūnės gauna daugiau šviesos, o apatinė krūmo dalis lieka pavėsyje, todėl ūgliai ima smarkiai tįsti. Taip gali nutikti net ir auginant po lempomis, jei vazonai sustatyti per tankiai. Tokiu atveju pelargoniją būtina apkarpyti arba nugnybti viršūnes – tai paskatins šoninių ūglių formavimąsi, o krūmas sutankės.
Yra veislių, kurios auga lėtai ir beveik visada išlieka kompaktiškos. Jei tokie augalai vėlų rudenį buvo smarkiai apkarpyti, iki pavasario jie paprasčiausiai nespėja ataukti, todėl antrą kartą jų geriau neliesti. Tačiau pelargonijas, kurios buvo karpytos anksti rudenį ir spėjo gerokai suvešėti, galima drąsiai „atnaujinti“ pakartotiniu karpymu.
Vešlus, gražus krūmelis išauga dėl reguliaraus karpymo ir viršūnių nugnybimo. Jei ūglių dar nedaug, dažnai pakanka tiesiog nugnybti viršūnėlę. Šias procedūras atlikite tik tada, kai substratas sausas. Tą pačią dieną pelargonijų visai nelaistykite, o kitą dieną palaistykite labai saikingai, geriausia iš viršaus. Kurį laiką venkite laistymo per padėklą – taip sumažinsite šaknų puvinio riziką.
Po karpymo ypač svarbu parinkti tinkamą žemę. Geriausiai tinka lengvas, purus, orui laidus substratas, kurio rūgštingumas neutralus. Rūgštus, durpių pagrindo mišinys pelargonijoms netinka – jame jos pradeda gelsti, silpti ir dažniau serga. Į žemę verta įmaišyti purinančių komponentų bei priemonių, palaikančių sveiką dirvos mikroflorą – tai padeda sumažinti grybelinių ligų ir vadinamosios „juodosios kojos“ tikimybę.
Jei norite pristabdyti pernelyg spartų augimą, pelargoniją persodinkite į mažesnį vazoną. Šis būdas ypač naudingas, kai augalas per aktyviai augina žaliąją masę ir pernelyg „eina į lapus“. Prieš sodinant substratą lengvai sudrėkinkite – vėliau laistant vanduo pasiskirstys tolygiau.
Po persodinimo ir karpymo laistykite itin atsargiai. Kol nėra lapų, augalas beveik neišgarina drėgmės. Geriau laistyti dažniau, bet po kelis šaukštus vandens – taip išvengsite šaknų puvinio ir sudarysite sąlygas šaknims ramiai atsinaujinti.
Nukirpta pelargonija kurį laiką gali atrodyti ne itin patraukliai, tačiau tai visiškai normalus atjauninimo etapas. Netrukus ims busti miegančios akutės, pasirodys nauji ūgliai, krūmas sutankės ir sustiprės. Būtent taip išgaunami vešlūs, tankūs krūmai ir gausus, ryškus žydėjimas, dėl kurio pelargonijos taip vertinamos.
