Nors liepa laikoma pačiu daržininkystės sezono įkarščiu, daugelis augintojų klaidingai mano, kad sėti jau per vėlu.
Visgi vasaros vidurys yra puikus metas vadinamiesiems antriems sėjimams. Tai greitai augančios daržovės, kurioms netrukdo trumpėjančios dienos. Liepos sėja leidžia geriau išnaudoti lysvių potencialą ir prailginti derliaus laikotarpį iki pat vėlyvo rudens.
Štai kokias daržoves verta sėti į dirvą liepos mėnesį, jei norite dar šiemet džiaugtis šviežiu ir sveiku derliumi.
Kodėl verta sėti vasarą?
Daržininkystėje tarpinis pasėlis vadinamas papildomas sėjimas tame pačiame vegetaciniame sezone. Dažniausiai jis vyksta po ankstyvųjų daržovių, tokių kaip salotų, ridikėlių ar žirnių, derliaus. Šios daržovės sunoksta gana greitai, tad jų vietą galima produktyviai išnaudoti dar kartą.
Daržovių sėjimas liepos mėnesį leidžia maksimaliai išnaudoti daržo plotą, o taip pat gerina dirvožemio būklę. Trumpai augančios, mažai priežiūros reikalaujančios daržovės tam itin tinka – jos apsaugo žemę nuo erozijos bei perdžiūvimo. Be to, kai kurios rūšys, ypač ankštiniai, dirvą praturtina azotu.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad į tarpinį pasėlį nederėtų sėti tų pačių šeimų daržovių, kurios ką tik buvo nuimtos. Jos jau išnaudojo dirvožemio išteklius ir gali būti palikusios ligų sukėlėjų. Todėl svogūnų po laiškinių svogūnų, salotų po kitų salotų ar ropių po ridikėlių – geriau nesėti.
Toks požiūris nei dirvai, nei būsimiems augalams naudos neduos. Prieš sėjant verta pasitikrinti, kurios daržovės priklauso toms pačioms augalų šeimoms, pavyzdžiui, burokėliai ir ropės iš pirmo žvilgsnio atrodo skirtingi, bet gali būti susiję.
Sėja liepą – ką rinktis?
Liepos sėjos dažnai aplenkia aktyviausią kenkėjų sezoną. Dienos trumpėja, naktys vėsta, o tai sumažina miltligės ar amarų tikimybę. Taip galima auginti sveikesnius augalus be chemijos.
Be to, daržovės, pasėtos vasarą, sudygsta greičiau – jos gauna daugiau šilumos ir šviesos. Vadinasi, sėjimas liepą yra ne tik ekologiškas, bet ir itin praktiškas sprendimas.
Ką galima sėti liepą į dirvą?
Ridikėliai yra vienas populiariausių pasirinkimų. Jie sudygsta greitai ir sunoksta per 3–4 savaites. Vasaros sėja padeda išvengti žydėjimo, kuris dažnai pasitaiko pavasarį. Galima sėti visą liepą.
Sviestinės ir romėniškos salotos – vasarą puikiai tinka karščiui atsparios veislės. Jos gerai toleruoja vėsesnes rugsėjo naktys ir išlaiko skonį bei traškumą. Galima sėti nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pirmos dekados.
Špinatai – geriausia sėti liepos antroje pusėje. Nors blogai toleruoja karštį, vasaros pabaigoje sudygsta greitai ir derlių galima nuimti rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje.
Lapiniai ir valgomieji burokėliai – galima sėti iki liepos vidurio. Lapus galima skinti jau po 4–5 savaičių, o šaknų teks palaukti ilgiau, geriausia rinktis vėlyvas veisles.
Rudeninės morkos – sėti galima visą liepą. Geriausiai tinka trumpo vegetacijos laikotarpio veislės – jos spėja subręsti iki šalnų, o jų skonis būna išraiškingesnis ir švelnesnis.
Krapai – tiek sodo, tiek itališkasis krapas puikiai tinka liepos sėjai. Jie užaugina kvapnius lapus, tinkamus šaldymui ar patiekalų pagardinimui.
Rukola ir salotinė gražgarstė – šios greitai augančios salotos liepos mėnesį duoda gausų derlių per 3–4 savaites. Mažiau reiklios, o atvėsus orams net pagerėja jų skonis.
Ropės ir griežčiai – šiek tiek primirštos, bet vertingos šakniavaisinės daržovės. Jų jauni šaknys turi švelnų, riešutų poskonį. Geriausia sėti liepos pabaigoje.
Ankštiniai – jei vasara nėra pernelyg sausa, sėjimas liepos pradžioje duoda gerą rezultatą. Net jei sėklos nespėja subręsti, ankštys sunoksta ir gali būti valgomos. Be to, šie augalai praturtina žemę azotu.
Sėti tarpinį pasėlį nėra sudėtinga – nereikia auginti daigų, pakanka sėklas berti tiesiai į lysvę. Tačiau augalų vystymosi pradžioje svarbu nepamiršti dažniau laistyti, mažieji daigai reikalauja daugiau drėgmės nei jau suaugę augalai.
Jei planuojate išnaudoti daržą maksimaliai, liepos sėja – pats tinkamiausias sprendimas.
