Balinimas – paprastas, tačiau itin svarbus vaismedžių priežiūros būdas, padedantis apsaugoti kamienus nuo skilinėjimo, šalčio ir žievės ligų. Nors daugelis sodininkų medžius balina sausį, specialistai rekomenduoja tai daryti anksčiau – jau nuo lapkričio pabaigos.
Labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir naudoti tinkamas priemones. Aptarkime, iki kada galima balinti vaismedžius, kokia šio darbo nauda ir kokių klaidų reikėtų vengti.
Vaismedžių kamienai rudenį ir žiemą patiria didelius temperatūros svyravimus. Saulėtą dieną žievė įkaista, o naktį, staiga atšalus orui, greitai atvėsta.
Tokie temperatūrų kontrastai sukelia žievės įtrūkimus, pažeidžia medžio audinius ir sudaro palankias sąlygas ligų sukėlėjams bei grybinėms infekcijoms plisti.
Balinimas padeda išvengti šių pažeidimų. Baltas kalkių sluoksnis atspindi saulės spindulius, todėl žievė mažiau įkaista ir neskyla.
Tai ypač svarbu obelims, kriaušėms, slyvoms, trešnėms ir vyšnioms, kurios jautriai reaguoja į staigius temperatūros pokyčius.
Tinkamiausias metas balinti vaismedžius – nuo lapkričio pabaigos iki sausio pabaigos. Darbus reikėtų atlikti tuomet, kai dienos temperatūra laikosi apie 0 °C, nenumatomas lietus ir žievė yra sausa.
Jei po balinimo gausiai palyja ir kalkės nusiplauna, procedūrą verta pakartoti sausesnę dieną.
Jeigu oro temperatūra yra žemesnė nei 0 °C, balinti nerekomenduojama. Kalkių mišinys gali užšalti, prastai sukibti su žieve ir greitai sutrūkinėti.
Tokiu atveju geriau palaukti atodrėkio arba šiltesnių dienos valandų, kai temperatūra pakyla bent iki nulio ar šiek tiek aukščiau.
Balinimui naudojamas tradicinis kalkių pienas. Jam paruošti reikės 2 kg degintų kalkių, 10 litrų vandens ir, jei pageidaujama, saujos molio.
Ingredientus būtina gerai išmaišyti, kol gaunama vientisa balta masė. Molis pagerina mišinio sukibimą su žieve ir padeda jam ilgiau išsilaikyti.
Paruoštu kalkių pienu dengiami kamienai ir storesnės šakos. Rekomenduojama balinti nuo pat kamieno pagrindo iki pirmųjų šakų išsišakojimo vietos.
Svarbu suformuoti vientisą, pakankamai storą baltą sluoksnį, kuris išliktų ant medžio visą žiemą.
Nors balinimas nėra sudėtingas darbas, dažnai pasitaiko klaidų. Viena jų – per ankstyvas balinimas, kai rudeniniai lietūs nuplauna kalkes dar prieš prasidedant stipriems šalčiams.
Kita klaida – per vėlyvas balinimas, kai kamienai jau būna pažeisti šalčio ar saulės.
Taip pat svarbu tolygiai padengti visą kamieną, ypač pietinę pusę, kuri labiausiai įkaista saulėje. Netinkamos konsistencijos mišinys gali nubėgti arba trupėti.
Nerekomenduojama naudoti pramoninių dažų vietoje kalkių, nes jie gali turėti medžiui kenksmingų junginių.
Reguliarus, kasmetinis vaismedžių balinimas padeda sumažinti žievės infekcijų riziką ir stabdo kerpių bei samanų plitimą. Kalkės pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis ir gali atbaidyti dalį kenkėjų.
Tai paprasta, tačiau veiksminga prevencinė priemonė, padedanti užtikrinti sveikesnius medžius ir gausesnį derlių pavasarį.
Vis dėlto balinimas nėra visapusiška apsauga nuo kenkėjų. Kalkės tik iš dalies apsunkina jų žiemojimą žievėje ir sukuria mažiau palankią terpę lervoms.
Pagrindinė balinimo paskirtis – apsaugoti kamienus nuo temperatūrinių įtrūkimų ir per stipraus saulės poveikio, todėl prireikus reikėtų taikyti ir kitas augalų apsaugos priemones..
