Artėjant pensiniam amžiui daug žmonių pradeda tvarkyti formalumus, kad pensija būtų paskirta laiku ir jos mokėjimas neprasidėtų vėliau, nei priklauso. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai pateikti prašymai dėl pensijos skyrimo nėra priimami – dažniausiai taip nutinka tuomet, kai dokumentai pateikiami per anksti.
Pagal galiojančią tvarką dėl senatvės pensijos skyrimo galima kreiptis ne anksčiau kaip likus trims mėnesiams iki pensinio amžiaus. Jei prašymas pateikiamas anksčiau, jis paprastai nėra nagrinėjamas, todėl vėliau jį tenka teikti iš naujo. Dėl šios priežasties svarbu žinoti tikslius terminus ir planuoti dokumentų pateikimą taip, kad nereikėtų pakartotinai atlikti procedūrų.
Kreiptis dėl pensijos galima ir vėliau, jau sulaukus pensinio amžiaus. Vis dėlto tokiu atveju verta nepamiršti vienos svarbios taisyklės: neišmokėta pensijos suma gali būti išmokėta tik už paskutinius dvylika mėnesių. Jei žmogus kreipiasi dar vėliau, senesnės nei metų laikotarpio pensijos dalis nebepriskiriama ir laikoma prarasta.
Senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas įvertinus žmogaus sukauptą socialinio draudimo stažą ir apskaitos vienetus, kurie susidaro pagal darbo laikotarpiu gautas pajamas. Paprastai skaičiavimai atliekami remiantis socialinio draudimo sistemoje jau turimais duomenimis, todėl pateikus prašymą į pensijos dydį įtraukiami ir paskutiniais mėnesiais iki pensijos sukaupti stažo metai ar apskaitos vienetai.
Vis dėlto kai kuriais atvejais žmonėms rekomenduojama pasirūpinti dokumentais gerokai anksčiau. Tai ypač aktualu tiems, kurie dirbo iki 1994 metų. Socialinio draudimo sistema detalius duomenis apie darbuotojų darbo laikotarpius ir pajamas kaupia tik nuo šių metų, todėl ankstesni laikotarpiai ne visada automatiškai atsispindi duomenų bazėse.
Iki 1994 metų darbdaviai socialinio draudimo institucijoms pateikdavo tik bendrą informaciją apie darbuotojų skaičių ir sumokėtas įmokas, tačiau individualūs duomenys apie konkrečius darbuotojus nebuvo registruojami. Dėl to darbo stažas dažniausiai buvo žymimas darbo knygelėse ar kituose dokumentuose.
Jeigu žmogus tokių dokumentų dar nėra pateikęs, juos galima pristatyti dar gerokai iki pensinio amžiaus. Tai leidžia iš anksto patikslinti sukauptą stažą ir užtikrinti, kad skaičiuojant pensiją būtų įvertintas visas darbo laikotarpis.
Stažą iki 1994 metų gali patvirtinti įvairūs dokumentai: darbo knygelės, darbdavių išduotos pažymos apie darbo laikotarpius, archyvų dokumentai ar jų kopijos, taip pat kariniai bilietai, jei žmogus yra atlikęs privalomąją karinę tarnybą. Tinka tiek originalūs dokumentai, tiek patvirtintos jų kopijos.
Jeigu žmogus pats negali pateikti dokumentų, pavyzdžiui, praradęs darbo knygelę, galima pateikti prašymą socialinio draudimo institucijai padėti juos surasti. Tokiu atveju reikalinga nurodyti darbo vietą, laikotarpį ir kitas svarbias aplinkybes, kad dokumentai būtų surasti archyvuose ar kitose institucijose.
Kartais pasitaiko situacijų, kai darbo laikotarpį patvirtinančių dokumentų nebelieka arba jie neatitinka reikalavimų. Tokiais atvejais darbo stažas gali būti nustatomas teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas.
Jei jau paskyrus pensiją žmogus pateikia papildomus dokumentus, patvirtinančius didesnį darbo stažą, pensija gali būti perskaičiuota. Tokiu atveju padidinta išmoka pradedama mokėti nuo kito mėnesio po dokumentų pateikimo.
Svarbu žinoti ir tai, kad net ir pradėjus gauti senatvės pensiją galima toliau dirbti. Tokiu atveju už dirbant sumokėtas socialinio draudimo įmokas kasmet perskaičiuojamas pensijos dydis. Paprastai toks perskaičiavimas atliekamas kiekvienais metais, o padidėjusi pensija pradeda būti mokama ne vėliau kaip nuo liepos mėnesio, kartu išmokant ir susidariusį skirtumą nuo metų pradžios.
Be įprastos senatvės pensijos, Lietuvoje egzistuoja ir išankstinės pensijos galimybė. Ja galima pasinaudoti likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki pensinio amžiaus, jei žmogus yra sukaupęs būtinąjį socialinio draudimo stažą. Vis dėlto tokį sprendimą reikėtų gerai įvertinti, nes pasirinkus išankstinę pensiją būsima senatvės pensija visam laikui sumažinama. Už kiekvieną mėnesį, kurį žmogus pensiją pradeda gauti anksčiau, jos dydis mažinamas 0,32 procento.
Dėl šios priežasties prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos ar dokumentų pateikimo laiko rekomenduojama įvertinti visas sąlygas ir galimas pasekmes, kad pensijos dydis ateityje būtų kuo palankesnis.
