Žiemos metu, kai gatvės ir šaligatviai pasidengia plonu ledo sluoksniu ar tampa slidūs dėl lijundros, net trumpa ir įprasta kelionė į darbą gali baigtis rimta trauma.
Tokie griuvimai dažnai atrodo kaip atsitiktiniai nelaimingi nutikimai, kuriuos žmogus tiesiog iškenčia, ypač jei trauma atrodo lengva. Tačiau svarbu žinoti, kad kai kuriais atvejais net ir nedidelis sužalojimas, patirtas pakeliui į darbą ar iš jo, gali būti pripažintas su darbu susijusiu įvykiu.
Tai reiškia ir galimybę gauti didesnę ligos išmoką nei įprastai ir teisiškai apsaugoti savo interesus. Ši informacija ypač aktuali šaltuoju metų laiku, kai nelaimingų atsitikimų skaičius išauga ne tik dėl oro sąlygų, bet ir dėl to, kad žmonės nežino, jog jų patirta trauma gali būti vertinama kaip draudžiamasis įvykis.
Tinkamai reaguojant ir žinant savo teises, galima užtikrinti tiek geresnę medicininę, tiek finansinę apsaugą.
Kas laikoma nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš jo?
Nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą arba grįžtant iš jo laikomas įvykis, įskaitant griuvimą ar eismo įvykį, kai darbuotojas darbo dieną vyksta tarp savo gyvenamosios vietos ir darbo vietos, kitos darbovietės ar vietos, kurioje ilsėjosi pertraukos metu.
Esminė sąlyga, kad žmogus būtų pasirinkęs įprastą maršrutą, o ne, pavyzdžiui, aplinkkelį dėl asmeninių reikalų. Toks įvykis gali būti prilyginamas nelaimingam atsitikimui darbe, jei jo metu patiriama trauma, dėl kurios žmogus bent vienai dienai netenka darbingumo.
Tai ne tik medicininė, bet ir teisinė kategorija, turinti svarbių pasekmių žmogaus socialinėms garantijoms.
Kada nelaimingas atsitikimas laikomas susijusiu su darbu?
Nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą gali būti laikomas draudžiamuoju tik tuomet, kai jis įvyksta vykdant tiesiogines ar netiesiogines darbo funkcijas.
Tai reiškia, kad žmogus turėjo būti darbdavio nurodytu laiku, pagal suderintą darbo sutartį, keliaujantis į darbą ar iš jo, arba esantis darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje.
Draudžiamaisiais nelaimingi atsitikimai pripažįstami ir tuomet, kai darbuotojas vykdo papildomus darbdavio pavedimus, susijusius su įmonės veikla, arba vyksta komandiruotės metu.
Svarbu, kad žmogui už tą darbą būtų mokamas atlyginimas, nuo kurio yra (ar turi būti) skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Ką daryti patyrus traumą pakeliui į darbą?
Jeigu paslydote pakeliui į darbą ar patyrėte kitokią traumą – nedelskite. Atvykus į gydymo įstaigą, būtina aiškiai pasakyti medikams, kad sužalojimas įvyko būtent einant į darbą ar iš jo. Tokia informacija leis gydytojui tinkamai pažymėti priežastį elektroniniame nedarbingumo pažymėjime.
Taip pat svarbu informuoti darbdavį apie nelaimę, tiek dėl darbo neatvykimo, tiek dėl to, kad gali būti inicijuotas įvykio tyrimas.
Kaip atliekamas nelaimingo atsitikimo tyrimas?
Tyrimo pobūdis priklauso nuo traumos sunkumo. Jei sužalojimas nesunkus ir įvyko pakeliui į darbą, tyrimą paprastai atlieka darbdavio sudaryta komisija.
Jei įvykis yra sunkus, mirtinas arba apima specifinius darbo atvejus (pvz., pareigūnų ar karių tarnybą), tyrimą atlieka Valstybinė darbo inspekcija arba institucijos, kurioje asmuo dirba, vadovo paskirta komisija.
Pagal tyrimo išvadas priimamas sprendimas, ar įvykis pripažintinas draudžiamuoju.
Kada išmokama didesnė ligos išmoka?
Jei nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju, žmogus turi teisę į didesnę ligos išmoką – ji sudaro 77,58 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. „Sodra“ išmoką skiria nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos, o ne nuo trečios, kaip būna įprastų ligų atveju.
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal paskutinius tris kalendorinius mėnesius iki mėnesio, einančio prieš nedarbingumo pradžią. Pavyzdžiui, jei trauma įvyko 2026 metų sausį, skaičiuojamos 2025 m. rugsėjo–lapkričio pajamos.
Palyginimui, įprastos ligos atveju „Sodros“ išmoka siekia tik 62,06 proc. ir pradedama mokėti tik nuo trečios nedarbingumo dienos.
Kada išmokos nemokamos?
Ne kiekvienas įvykis laikomas draudžiamuoju. Išmokos neskiriamos, jei trauma buvo patirta dėl tyčinės žmogaus veikos, nusikalstamos veikos, su darbu nesusijusios ligos ar savarankiško, darbdavio nesankcionuoto darbo.
Taip pat draudimu neapimami atvejai, kai prieš darbuotoją smurtaujama dėl su darbu nesusijusių priežasčių, išskyrus tuos atvejus, kai tai įvyksta pakeliui į darbą ar iš jo.
Saugumas prasideda nuo žinojimo
Žiemos pavojai tai ne tik trumpalaikiai nepatogumai. Jie gali tapti rimtais sveikatos ir finansiniais iššūkiais. Todėl svarbu ne tik atsargiai judėti slidžiais šaligatviais, bet ir žinoti savo teises.
Jei trauma įvyksta pakeliui į darbą ar iš jo – nenumokite ranka. Įvertinkite galimybę, kad tai gali būti su darbu susijęs įvykis, turintis įtakos jūsų socialinėms garantijoms.
Kreipimasis į gydytoją, teisingai užpildytas nedarbingumo pažymėjimas ir informavimas darbdaviui – tai veiksmai, kurie padeda ne tik greičiau atsigauti, bet ir užtikrinti, kad per reabilitacijos laikotarpį nepatirsite dar didesnių finansinių sunkumų.
